Juozas Domarkas – LNSO garbės dirigentas

Juozas Domarkas (g. 1936) yra vienas žymiausių Lietuvos dirigentų, itin prityręs ir įtakingas Lietuvos dirigavimo pedagogas. Raiškią interpretacinę manierą suformavęs maestro įgimtu vitališkumu, atkaklumu ir užgrūdinta valia pasiekė bene svarbiausią profesinį tikslą – išugdyti Lietuvoje aukštos klasės simfoninį orkestrą. Apie tai iškalbingai byloja daugiau kaip pusės amžiaus intensyvios ir įvairiapusės maestro kūrybinės veiklos kelias, kai 51-erius metus (1964–2015 m.) jis buvo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. 2015 m. už ilgametį darbą ugdant kolektyvo meistriškumą jam suteiktas LNSO Garbės dirigento titulas.

Muzikos mokslus J. Domarkas pradėjo Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje. 1955–1960 m. dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) studijavo klarneto specialybę. Pradėjęs domėtis dirigavimu, 1957 m. tapo Vilniaus miesto pučiamųjų instrumentų orkestro (dabar „Trimitas“) dirigentu. Pasiryžęs mokytis dirigavimo, 1960 m. įstojo į Leningrado (dab. Sankt Peterburgas) N. Rimskio-Korsakovo konservatoriją, kur studijavo pas profesorių Ilją Musiną, žymų pedagogą ir unikalios rusų dirigavimo mokyklos kūrėją. Čia 1965 m. įgijo simfoninio orkestro ir operos dirigavimo diplomą. Prof. I. Musino rekomenduotas J. Domarkas tapo vienu iš šešiolikos visų SSRS aukštųjų muzikos mokyklų studentų, kuriems teko laimė 1963 m. stažuotis Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje keturių mėnesių kursuose pas garsųjį prancūzų dirigentą ir kompozitorių Igorį Markevičių. Šių profesorių įtaka paliko pėdsaką ir būsimojo dirigento repertuare, jame šalia žymiausių klasikos šedevrų svarbią vietą užima rusų kompozitorių kūriniai ir šiuolaikinė muzika.

1964 m. pradėjus vadovauti LNSO, formavosi ir J. Domarko individualybė, ir LNSO muzikantų meistriškumas, o klausytojai išgirdo Lietuvoje dar neskambėjusius klasikos šedevrus: L. van Beethoveno IX simfoniją ir „Missa solemnis“, G. Mahlerio simfonijas, I. Stravinskio veikalus. Daugiau kaip 50 metų šio kolektyvo ir maestro veikla buvo artimai susijusi, ją ženklino ir vis gausėjančios LNSO gastrolės bei augantis tarptautinis pripažinimas, ir nuolatinis jaunųjų Lietuvos atlikėjų skatinimas inicijuojant ilgametį festivalį „Atžalynas“, suteikusį progą daugeliui jaunų talentų atsiskleisti ir sėkmingai pradėti karjerą.

Vertinamas už muzikinio mąstymo brandą ir kultūrą, ryškią ir emocionalią atlikimo manierą, nuo pat karjeros pradžios J. Domarkas dažnai kviečiamas diriguoti geriausiems Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos, Estijos, Turkijos, Venesuelos, Meksikos, Argentinos, Čilės ir kt. šalių orkestrams. 1988–1991 m. ir 1995–1997 m. buvo Baltijos akademijos (Vilniaus, Rygos, Talino ir Sankt Peterburgo konservatorijų) studentų simfoninio orkestro vienas iš vadovų (šiam kolektyvui taip pat vadovavo V. Černušenko). 1989 m. su Baltijos akademijos orkestru J. Domarkas surengė koncertą naujai atidarytame Bastilijos operos teatre Paryžiuje.

Dirigentas yra vadovavęs operų ir baletų pastatymams Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT), Klaipėdos muzikiniame teatre. LNOBT jis pastatė ir dirigavo G. Bizet operą „Karmen“ (1985) ir du vienaveiksmius baletus – tai M. Ravelio „Dafnis ir Chloja“ bei G. Bizet–R. Ščedrino „Karmen siuita“ (1997); Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatė ir dirigavo I. Stravinskio operą „Karalius Edipas“ (1997) ir G. Bizet „Karmen“ (1998). Nuo 2010 m. – Tarptautinio M. Oginskio festivalio Plungėje meno vadovas.

Gausaus J. Domarko diriguojamo repertuaro paletė įvairi – nuo klasikų, romantikų šedevrų iki šiuolaikinės muzikos, nuo stambių simfoninių-oratorinių žanrų iki nedidelių pradedančiųjų kompozitorių opusų. Išskirtinę vietą šio dirigento koncertinėje veikloje užima šiuolaikinė muzika, ypač Lietuvos kompozitorių kūrybos atlikimas bei propagavimas. Jam vadovaujant LNSO yra atlikęs daugybę lietuvių kompozitorių kūrinių – nuo M. K. Čiurlionio simfoninių poemų, E. Balsio, J. Juzeliūno, A. Rekašiaus, F. Bajoro, V. Barkausko ir O. Balakausko simfoninių opusų iki daugelio jaunų kompozitorių pirmųjų simfonijų. J. Domarkas buvo daugumos per paskutinius 50 metų sukurtų lietuvių kompozitorių simfoninių kūrinių pirmasis atlikėjas ir propaguotojas. Kai kurie šių kūrinių buvo inspiruoti draugiškų santykių su dirigentu ir jam dedikuoti. Maestro dėka nemažai jų šiandien skamba ne tik koncertuose, bet ir iš daugybės įrašų, išleistų Lietuvoje ir svetur („Melodija“, „Marco Polo“, „Col legno“, „Ella Records“, „Naxos“).

Už nuopelnus mūsų šalies muzikinei kultūrai J. Domarkui suteikti valstybiniai apdovanojimai: Lietuvos valstybinė premija (1974), Lietuvos Vyriausybės meno premija (1998), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius (1994) bei Didysis kryžius (1998), Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (2000). 1986 m. jam, paskutiniam iš Lietuvos menininkų, suteiktas SSRS liaudies artisto garbės vardas (iš viso šis apdovanojimas buvo suteiktas 19-ai Lietuvos menininkų). 2006 m. už pastangas plėtojant Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą maestro apdovanotas Lenkijos Respublikos Kavalieriaus kryžiaus ordinu. 2011 m. jam įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ bei Vilniaus miesto savivaldybės Aukso medalis „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“. 2014 m. spalio 4 d. švenčiant J. Domarko vadovavimo LNSO 50-metį, Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė už Lietuvos vardo garsinimą ir ypatingus nuopelnus šalies kultūrai, menui ir švietimui apdovanojo maestro ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi. Tais pačiais metais maestro buvo pagerbtas Lietuvos pramonininkų konfederacijos Petro Vileišio nominacija.

Nuo 1968 m. J. Domarkas dėsto LMTA. Jo rūpesčiu 1972 m. akademijoje prie Pučiamųjų instrumentų katedros buvo įsteigta mušamųjų klasė. 1972–1991 m. jis vadovavo studentų simfoniniam orkestrui, turėdamas ilgalaikį strateginį tikslą ugdyti būsimuosius LNSO artistus. Maestro subrandinta idėja LMTA įsteigti Dirigavimo katedrą buvo įgyvendinta 1995 m., iki 2015 m. jis buvo šios katedros vedėjas, šiuo metu yra katedros profesorius. Tarp J. Domarko mokinių – prestižinio Grzegorzo Fitelbergo dirigentų konkurso Katovicuose (Lenkija) laimėtojai Modestas Pitrėnas ir Modestas Barkauskas, Tarptautinio W. Lutosławskio jaunųjų dirigentų konkurso Balstogėje bei G. Fitelbergo konkurso laureatas Dainius Pavilionis, talentingi dirigentai – Virgilijus Visockis (Kauno valstybinis muzikinis teatras), Egidijus Ališauskas (Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestras), Michał Łukasz Niżyński, Michał Czubaszek, Sofia Guz (Lenkija), Cristian Frattima (Italija), Alaksiej Fralou (Baltarusija), Jan Bubák (Čekija), Aigars Meri (Latvija), Michail Zemtcov (Olandija), Juozas Mantas Jauniškis, Karolis Variakojis, Tomas Ambrozaitis, Vytautas Kiminius, Giedrius Vaznys, Imantas Šimkus ir kt. J. Domarkas buvo kviečiamas dalyvauti tarptautinių G. Fitelbergo (1991, 1995, 2003, 2007, 2012, 2018) ir S. Prokofjevo (1993 ir 1996, Sankt Peterburgas, Rusija) bei kitų dirigentų konkursų žiuri.

Trumpa biografija

Vienas žymiausių lietuvių dirigentų, itin prityręs ir įtakingas Lietuvos dirigavimo pedagogas Juozas Domarkas 51-erius metus (1964–2015 m.) buvo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. 2015 m. už ilgametį darbą ugdant kolektyvo meistriškumą jam suteiktas LNSO Garbės dirigento titulas.

Vertinamas už muzikinio mąstymo brandą ir kultūrą, ryškią ir emocionalią atlikimo manierą, nuo pat karjeros pradžios J. Domarkas dažnai kviečiamas diriguoti geriausiems Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos, Estijos, Turkijos, Venesuelos, Meksikos, Argentinos, Čilės ir kt. šalių orkestrams, vadovavo operų ir baletų pastatymams Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT), Klaipėdos muzikiniame teatre.

Gausaus J. Domarko diriguojamo repertuaro paletė įvairi – nuo klasikų, romantikų šedevrų iki šiuolaikinės muzikos, nuo stambių simfoninių-oratorinių žanrų iki nedidelių pradedančiųjų kompozitorių opusų. Išskirtinę vietą šio dirigento koncertinėje veikloje užima šiuolaikinė muzika, ypač Lietuvos kompozitorių kūrybos atlikimas bei propagavimas. Maestro dėka daugelis jų šiandien skamba ne tik koncertuose, bet ir iš daugybės įrašų, išleistų Lietuvoje ir svetur („Melodija“, „Marco Polo“, „Col legno“, „Ella Records“, „Naxos“).

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas J. Domarkas taip pat apdovanotas Lietuvos valstybine bei Vyriausybės meno premija, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi bei Didžiuoju kryžiumi, Lenkijos Respublikos Kavalieriaus kryžiaus ordinu, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, Vilniaus miesto savivaldybės Aukso medaliu „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“ bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos Petro Vileišio nominacija.

Dirigavimo meną 1960–1965 m. J. Domarkas studijavo Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje pas legendinį profesorių Ilją Musiną, 1963 m. stažavosi Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje pas garsųjį prancūzų dirigentą ir kompozitorių Igorį Markevičių.

Nuo 1968 m. J. Domarkas dėsto LMTA, yra Dirigavimo katedros profesorius, 1995–2015 m. buvo šios katedros vedėjas. Tarp J. Domarko mokinių – prestižinio tarptautinio Grzegorzo Fitelbergo dirigentų konkurso laureatai Modestas Pitrėnas, Modestas Barkauskas, Dainius Pavilionis ir kt. J. Domarkas buvo kviečiamas dalyvauti G. Fitelbergo, S. Prokofjevo ir kitų dirigentų konkursų žiuri.