VILNIAUS FESTIVALIS 2025
29-asis festivalis
2025 m. gegužės 30–rugpjūčio 20 d.
1997 m. Nacionalinės filharmonijos įkurtas Vilniaus festivalis tapo vienu svarbiausių šalies muzikos renginių. Festivalis pristato žymių Lietuvos ir užsienio atlikėjų interpretuojamų stambių simfoninių bei kamerinių kūrinių programas, šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių premjeras, festivalio užsakymu sukurtus kūrinius, bendradarbiauja su kitais Europos festivaliais. Per savo gyvavimo metus Vilniaus festivalis akivaizdžiai praturtino šalies muzikinį gyvenimą ir prisidėjo prie kultūrinio turizmo plėtros.
Vilniaus festivalis kasmet įgyja vis svaresnį pripažinimą Lietuvoje ir Europoje, sulaukia vis gausesnės publikos ir užsienio svečių. Vilniaus festivalis tapo vienu ryškiausių Rytų Europos ir Baltijos jūros regiono renginių ne tik dėl žymiausių pasaulio muzikų apsilankymų, bet ir nuoseklios nacionalinės muzikinės politikos įgyvendinimo.
Nuo pirmojo „Vilniaus festivalio“ pagrindine jo idėja yra istorinių ir modernių pasaulinės kultūros vertybių propagavimas visuomenėje. Lietuvių ir užsienio valstybių muzikų bendradarbiavimas skatina multikultūrinės muzikos scenos kūrimą Lietuvoje, menininkų ir visuomenės tarpusavio toleranciją ir pasitikėjimą, naujų meninių pajėgų paiešką ir rėmimą. „Vilniaus festivalio“ rengėjai siekia festivalio programoje atspindėti įvairių tautų ir epochų kultūrinę patirtį.
„Vilniaus festivalis“ yra tarptautinis muzikos festivalis, pripažintas Europos festivalių asociacijos generalinės asamblėjos Ženevoje ir 1999 m. spalį tapęs tikruoju asociacijos nariu. Bendradarbiavimo su žymiais Lietuvos bei užsienio atlikėjais, bendrų projektų su Lietuvos, Italijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Kroatijos, Slovėnijos, Šveicarijos festivaliais. Aktyviai dalyvaudamas kultūrinio turizmo programose Vilniaus festivalis plačiai paskleidė žinią apie Lietuvos kultūros gyvybingumą, šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrybą bei aukštą atlikėjų lygį.
„Vilniaus festivalio“ rengėjų ir atlikėjų bendradarbiavimas su pasaulinio garso muzikais – Y. Menuhinu, M. Rostropovičiumi, J. Frantzu, R. Muti, K. Pendereckiu, D. Geringu, G. Kremeriu paspartino ne tik Lietuvos muzikinės kultūros, bet ir politinės veiklos pripažinimą tarptautiniu mastu.
Glaudus bendradarbiavimas su užsienio valstybių diplomatinėmis atstovybėmis sąlygojo didelį užsienio svečių bei turistų susidomėjimą ir šiuo renginiu, ir Lietuvos kultūros reiškiniais apskritai.
