Vienas garsiausių pasaulio orkestrų Zalcburgo „Camerata“ ir smuikininkė Janine Jansen sugrįžta į Lietuvą ir pasirodys Vilniaus festivalyje. Prieš porą metų šie muzikos meistrai savo koncertu sveikino Vilnių 700-mečio proga, o šįkart kaip reveransą Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui 150-ųjų gimimo metinių proga atliks jo Styginių kvartetą c-moll (versiją orkestrui). Orkestrą 1952 m. įkūrė dirigentas ir muzikologas Bernhardas Paumgartneris. Kaip rašo dienraščio „Neue Zürcher Zeitung“ recenzentai, jau septintą dešimtmetį gyvuojantis kolektyvas išlaikė „užkrečiantį grojimo džiaugsmą“.

„Camerata Salzburg“ aktyviai koncertuoja savo šalyje ir garsiose koncertų salėse nuo JAV iki Kinijos, tai Vienos „Konzerthaus“, Niujorko „Carnegie Hall“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Ciuricho „Tonhalle“, Paryžiaus ir Elbės filharmonijos, Šanchajaus koncertų salė ir kitos. Orkestras yra pagrindinis „Mozarteumo“ kolektyvas ir svarbiausių Austrijoje renginių – Zalcburgo festivalio ir Mozarto savaitės („Mozartwoche“) – dalyvis. Daugiau kaip 20 tautybių muzikantai reprezentuoja Vienos klasikinę, ypač Zalcburgo sūnaus Wolfgango Amadeus Mozarto muziką, taip pat kūrinius nuo romantizmo iki šių dienų.

Olandų smuikininkės Janine Jansen griežimą „The Times“ kritikai yra apibūdinę „spindinčiu, subtiliu ir tiesiog nežemišku“. Smuikininkė koncertuoja su žymiausiais pasaulio orkestrais ir dirigentais, ji yra garso įrašų kompanijos „Decca“ menininkė, o tarp apdovanojimų – tokie prestižiniai įvertinimai kaip 2020 m. įteiktas Herberto von Karajano prizas bei Olandijos valstybinė Johanneso Vermeero kultūros premija (2018). J. Jansen 2003 m. inicijavo Utrechto kamerinės muzikos festivalį ir dabar yra jo garbės meno vadovė. Nuo 2020 m. Europos mecenato dėka Janine Jansen griežia unikaliu Antonio Stradivari 1715 m. smuiku „Shumsky-Rode“.

Koncerto programoje – itin publikos mėgstamas, populiarusis vokiečių kompozitoriaus Felixo Mendelssohno Koncertas smuikui (1844) ir orkestrui e-moll, taip pat gal mažiau žinoma Simfonija Nr. 5 D-dur/d-moll („Reformacijos“). Koncertas smuikui įsitvirtino visų laikų smuikininkų repertuaro viršūnėje, jo kūrybiniai bei techniniai sprendimai patraukė ir daugelio kompozitorių dėmesį, 1906 m. austrų kompozitorius, dirigentas ir smuikininkas J. Joachimas pavadino šį kūrinį širdies lobiu. 1832 m. Mendelssohno baigta Penktoji simfonija buvo skirta Reformacijos 500 metų sukakčiai, kompozitorius tuomet intensyviai studijavo J. S. Bacho kūrybą, komponavimo ypatumus, neatsitiktinai visa tai persikėlė į simfonijos partitūrą: panaudotos Martino Lutherio choralo „Ein feste Burg ist unser Gott“ intonacijos ir sekvencijos „Dresdeno Amen“ atgarsiai, finale girdėti choralinio preliudo aliuzija.

Kaip jau minėta, koncertą pradės pirmasis lietuviškas profesionalus styginių kvartetas. M. K. Čiurlionis jį sukūrė 1901 m., studijuodamas Leipcige pas profesorių Carlą Reinecke, šiam kūrinys labai patiko. Pirmą kartą atliktas Leipcigo konservatorijoje, jis žavi aiškia forma, subalansuota faktūra, romantine lyrika ir lietuviškos pastoralės dvelksmu. Opuso finalas dingęs. Kūrinys atliekamas kaip trijų dalių ciklas ir tuo pavidalu plačiai, solidžiai atstovauja Čiurlionio kūrybai ir lietuvių kamerinei muzikai.

Koncertas iš dalies finansuojamas Kultūros ministerijos Profesionalaus meno sklaidos programos lėšomis