Prancūzijos horizontai su Maurice’u Raveliu. LNSO, Victorien Vanoosten, Gabrielė Bukinė
Atlikėjai
LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
(meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas)
Solistas ir dirigentas VICTORIEN VANOOSTEN (fortepijonas, Prancūzija), solistė GABRIELĖ BUKINĖ (sopranas)
Programa
MAURICE RAVEL – Siuita Nr. 1 iš baleto „Dafnis ir Chloja“, M. 57a; Koncertas fortepijonui ir orkestrui G-dur, M. 83; Dainų ciklas „Šecherazada“ sopranui ir orkestrui, M. 41; „Bolero“, M. 81
Apie renginį
„Man smagu, kai pavyksta įtikinti kitus ką nors gražaus nuveikti kartu, parodyti kelią, kuriuo visi to siektume. Pats sau esu didžiausias kritikas ir spaudžiu save, nes nenoriu nuvilti muzikantų. Tą patį darau visur, kur nuvykstu. Ypač – Vilniuje. Ir, esu tikras, kiekvienas darbas yra stipresnis, įtaigesnis, kai jį atliekame su meile, turėdami emocinį ryšį“, – viename interviu sakė prancūzų pianistas ir dirigentas Victorienas Vanoostenas, jau visus metus esantis Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) pagrindiniu kviestiniu dirigentu ir parengęs įspūdingų romantinės muzikos koncertų.
Lilyje užaugęs V. Vanoostenas studijavo fortepijoną Paryžiaus konservatorijoje, dirigavimą Paryžiuje ir Helsinkyje, o 2016 m. laimėjo ADAMI dirigentų konkursą. V. Vanoostenas kviečiamas diriguoti Paryžiaus kameriniam, Berlyno „Staatskapelle“, Vienos „Tonkünstler“, Monrealio „Métropolitain“, įvairiems operų pastatymams. Dirigentas apdovanotas Prancūzijos Respublikos ordinu už nuopelnus Prancūzijos kultūrai.
Šiame Vilniaus festivalio koncerte V. Vanoostenas su LNSO ir audringai į teatrų bei koncertų scenas įsiveržusia soliste Gabriele Bukine apžvelgia Prancūzijos horizontus per Maurice’o Ravelio kūrybos prizmę. Rašytojas Romainas Rollandas, išgarsėjęs ir kaip autoritetingas muzikos istorikas bei kritikas, pavadino M. Ravelį didžiausiu prancūzų muzikos menininku, minėdamas jo vartą greta Jeano-Philippe’o Rameau ir Claude’o Debussy. Jaunesniojo Debussy amžininko Ravelio minties polėkis buvo ne mažiau drąsus, fantazija itin turtinga, kompozicijos technika ir meninis skonis – nepriekaištingi. Įkvėpimo jis sėmėsi iš senųjų meistrų kūrybos, jam buvo itin artimas spalvingas Ispanijos folkloras (jo motina buvo baskų kilmės), jį traukė šokio žanras – neatsitiktinai girdėsime „Bolero“ ir baleto „Dafnis ir Chloja“ pirmąją siuitą.
Dirigentas V. Vanoostenas pasirodys ir pianisto amplua – gros šviesų ir saulėtą Koncertą fortepijonui ir orkestrui G-dur (1931), Ravelio dedikuotą pianistei Marguerite Long. Gana dažnai Ravelio muziką lydi egzotiškumo motyvai, jo dainų ciklas „Šecherezada“ laikomas vienu pirmųjų orientalistinės harmonijos eksperimentų kompozitoriaus kūryboje, jame girdimi rytietiško skambesio akcentai.