LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
(meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas)
Valstybinis choras VILNIUS
(meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas)
Solistai:
IEVA JUOZAPAITYTĖ (sopranas)
VYTAUTAS JUOZAPAITIS (baritonas)
Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS
MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS – Uvertiūra „Kęstutis“ (Jurgio Juozapaičio instrumentuotė)
MIKAS PETRAUSKAS – Birutės arija iš operos „Birutė“
JUOZAS TALLAT-KELPŠA – Harmonizuota lietuvių liaudies daina „Už aukštųjų kalnelių“
BALYS DVARIONAS – Dalios arija iš operos „Dalia“
VYTAUTAS KLOVA – Ūdrio arija iš operos „Pilėnai“
AMILCARE PONCHIELLI – Operos „Lietuviai“ uvertiūra; Aldonos arija; Aldonos ir Arnoldo duetas iš operos „Lietuviai“
DONATAS ZAKARAS – „Gloria Patri“ iš „Magnificat“ (liturginis tekstas) chorui ir styginių orkestrui
LINAS RIMŠA – „Cantus. Amemus“ (Jono Radvano Lietuvio, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus tekstai) sopranui, chorui ir orkestrui
ALGIRDAS MARTINAITIS – „Himnas meilei“ iš oratorijos „Tikėjimo ir vilties invokacijos“ chorui ir orkestrui (liturginiai, laisvės kovų archyvo, Vinco Mykolaičio-Putino, autoriaus tekstai)
VYTAUTAS KERNAGIS – „Baltas paukštis“ solistams, chorui ir orkestrui (Vilhelmo Čepinskio aranžuotė)
Filharmonijos fojė veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus parengta paroda
Parodos rengėjai: Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos nacionalinė filharmonija
Parodos kuratorė Jūratė Gudaitė
Architektė Giedrė Narbutienė
Dizainerė Jurga Karosaitė
Įgyvendindama LR Seimo paskelbtus Didžiojo Vilniaus seimo 120-mečio atmintinus metus, Lietuvos nacionalinė filharmonija organizuoja iškilmingą koncertą bei parodą, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaliniu muziejumi. Koncerte, kuriame pasirodo žymiausi atlikėjai, skambės istoriškumo bei sakralumo dvasią perteikiantys lietuvių autorių kūriniai – nuo 150-ųjų Čiurlionio metinių žymos iki šiuolaikinių kūrėjų opusų – ir Lietuvos vardą į muzikos istoriją įrašiusio garsaus XIX a. italų kompozitoriaus Amilcare’s Ponchiellli operos „Lietuviai“ fragmentai.
Prieš 120 metų, 1905 m. gruodžio 4–5 d., Vilniuje surengtas pirmasis lietuvių suvažiavimas buvo didžiulės reikšmės įvykis, liudijantis stiprų tautos norą ir valią susivienyti ir siekti Lietuvos nepriklausomybės.
Amžininkų liudijimu, mintis Vilniuje sušaukti tautos atstovų suvažiavimą kilo Jonui Kriaučiūnui. Pasidalinus idėja su Jonu Basanavičiumi ir Petru Vileišiu, buvo nutarta suvažiavimą šaukti nedelsiant, todėl 1905 m. lapkričio 2 d. į „Vilniaus žinių“ redakciją buvo pakviesta apie 20 iniciatyvių tautiečių, kuriems J. Basanavičius išdėstė sumanymą ir pasiūlė sudaryti organizacinį suvažiavimo komitetą. Į jį buvo išrinkta 15 įvairių politinių pažiūrų šviesuomenės veikėjų, o pirmininko pareigos patikėtos J. Basanavičiui. 1905 m. lapkričio 11 d. „Vilniaus žinios“ išspausdino „Atsišaukimą į lietuvių tautą“, kuriame iš visų valsčių ir parapijų tautiečiai buvo kviečiami atvykti į Vilnių ir gruodžio 4–5 d. kartu aptarti savo krašto, tautos esamą padėtį, nuspręsti, kokiais būdais siekti geresnės ateities.
Deleguoti atstovai susirinko ne tik iš visos Lietuvos, bet taip pat iš Latvijos, Rusijos, Lenkijos ir Ukrainos. Lietuvių atstovų suvažiavimas, netrukus pavadintas Didžiuoju Vilniaus seimu, Miesto salės rūmuose (dabar Lietuvos nacionalinė filharmonija) dirbo dvi dienas. Pagrindinis klausimas, sukėlęs daugiausia ginčų, buvo reikalavimas autonomijos Lietuvai su demokratiškai išrinktu seimu Vilniuje, taip pat priimti keturi pagrindiniai nutarimai, kurie skelbė apie kovą su caro valdžia, reikalavimus, kad valsčiuose, bažnyčiose ir mokyklose būtų vartojama prigimtinė lietuvių kalba, kad mokyklos būtų tautiškos ir jose mokytų žmonių parinkti mokytojai. P. Vileišio spaustuvės išleisti 36 000 egzempliorių tiražu, nutarimai išplatinti po visą kraštą. Juose skelbiami tautos politiniai tikslai bei lūkesčiai padrąsino ir įkvėpė Lietuvos visuomenę tolesnei kovai. Visoje Lietuvoje, ypač Vilniuje, ėmė stiprėti kultūrinė ir visuomeninė veikla. Kūrėsi meno, mokslo, švietimo draugijos, buvo steigiami lietuviški laikraščiai ir lietuviškos mokyklos, rengiami lietuviški vaidinimai, koncertai ir vakarai.
Didžiajame Vilniaus seime iškelta Lietuvos autonomijos idėja buvo įgyvendinta 1918 m. vasario 16-ąją, kai Lietuvos Taryba paskelbė „atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje“.
