Apie renginį

Viena išskirtinių ir, ko gero, šilčiausių Vilniaus festivalio tradicijų – ypatingas dėmesys užsienio svečiams bei prasmingas jų kūrybinių ir biografinių sąsajų su Lietuva akcentavimas. Šįkart Vilniaus festivalyje svečiuojasi atlikėjai iš Ukrainos – itin subtiliais prisilietimais prie fortepijono klaviatūros garsėjantis pianistas Dmytro Choni ir dirigentė, žymiosios Ukrainos menininkų dinastijos atstovė Oksana Lyniv.

Vienoje gyvenantis Dmytro Choni tarptautinėje arenoje yra žinomas dėl nepriekaištingos skambinimo technikos, stulbinančio virtuoziškumo ir ypatingo muzikinio jautrumo. „Choni sukuria šiurpulius keliančią garsinę erdvę“, – taip apie jį rašė Jungtinės Karalystės žurnalas, skirtas fortepijono menui. Pastaraisiais metais D. Choni pelnė aukščiausius apdovanojimus tarptautiniuose pianistų konkursuose, tarp jų – ir bronzos medalis legendiniame Tarptautiniame Vano Cliburno pianistų konkurse.

Vilniaus festivalio koncerte su LNSO D. Choni atliks Ferenco Liszto Pirmąjį koncertą fortepijonui – tai naują fortepijoninės muzikos erą pradėjęs kūrinys, kurį F. Lisztas kūrė itin kruopščiai, palikdamas net šešis rankraščių variantus.

Dirigentė Oksana Lyniv, Bolonijos operos teatro meno vadovė ir viena iš Ukrainos jaunimo festivalio įkūrėjų, buvo pirmoji moteris dirigentė, žengusi ant legendinio Bairoito festivalio scenos. Karjerą pradėjusi kaip Odesos nacionalinės operos vyriausiojo dirigento asistentė, vėliau Bavarijos valstybinėje operoje asistavo žymiajam Kirilui Petrenko. 2016-aisiais O. Lyniv kaip kviestinė dirigentė pasirodė Graco operos scenoje, vėliau ėjo šio teatro ir Graco filharmonijos vyriausiosios dirigentės pareigas.

Tarptautinėje arenoje O. Lyniv ypač vertinama už novatoriškumą, tikslią techniką ir energiją, lemiančią kartais netradicines klasikinių kūrinių interpretacijas.

Koncertą simboliškai pradės vieno žymiausių XX a. ukrainiečių kompozitorių Boryso Lyatoshynskio simfoninė poema „Gražina“, dėl įtaigaus muzikinio pasakojimo dar vadinama balade. „Gražinos“ sukūrimas minėjo vieno žymiausių Lietuvos–Lenkijos poetų Adomo Mickevičiaus (pagal kurio poemą „Gražina“ ir buvo sukurta ši simfoninė poema) mirties šimtmetį.

Vakarą vainikuos Ludwigo van Beethoveno Simfonija nr. 7, paties kompozitorius laikyta vienu geriausių jo kūrinių. Nors ši simfonija turi savitą, unikalų skambesį, kūrėjas į ją perkėlė kai kuriuos savo ankstesnių simfonijų elementus – iš žymiosios Nr. 5, dar vadinamos „Likimo“, pasiskolino pasikartojančio ritmo sukuriamą motorinę jėgą; iš Nr. 6, „Pastoralinės“, – gamtos atvaizdavimo muzikiniais garsais idėją. Dėl savo išskirtinės dinamikos ir nenutrūkstamos ritminės pulsacijos ši simfonija vadinama „švente judesiui“, perteikiančia gyvenimą šlovinančią energiją.