JOKŪBAS ŠVAMBARIS (smuikas)
GABRIELĖ AGILĖ BAJORAITĖ (fortepijonas)
FELIKSAS BAJORAS –
Septynios pjesės smuikui ir fortepijonui iš 1973 m. albumo „Pjesės smuikui ir fortepijonui“ (Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 10)
Penkios pjesės fortepijonui iš 1975 m. albumo „Kūriniai fortepijonui“ (Nr. 4, Nr. 7, Nr. 9, Nr. 11, Nr. 12)
Trys šokiai smuikui ir fortepijonui (Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3)
„Slenkstis“ smuikui solo
Etiudas smuikui solo „Raitymas” (premjera)
„Atspindžiai“ fortepijonui solo
„Rauda“ fortepijonui
Sonata smuikui ir fortepijonui „Prabėgę metai“
„Atgaivinant atmintyje Bajoro muziką, pirmiausiai iškyla ne atskiras kūrinys, o pats kalbėjimo būdas – tiesus, nesumeluotas, dažnai skausmingai atviras, išjaustas, iškentėtas, bet nesukonstruotas“, – tai muzikologės Rūtos Gaidamavičiūtės mintys apie 90-metį pasitinkantį kompozitorių Feliksą Bajorą.
Nenuspėjamumas ir tiesmukas santykis su muzika – išskirtinis ir unikalus F. Bajoro bruožas. Net ir būdamas brandaus amžiaus, kompozitorius stebina originaliais tradicinių žanrų ir formų rakursais, savitais etninės ir šiuolaikinės muzikos deriniais ir unikalia muzikine dramaturgija.
Kameriniame F. Bajoro jubiliejui skirtame koncerte skambės smuiko ir fortepijono dialogai, besimainantys su abiejų instrumentų monologais. Koncerte – pluoštas naujų ir jau skambėjusių F. Bajoro kamerinės muzikos opusų.
Solidžią kompozitoriaus sukaktį įprasmins sonata smuikui ir fortepijonui „Prabėgę metai“ (1979). Vienu charakteringiausių F. Bajoro kūrinių tituluojama kompozicija atskleidžia didžiumą šio kūrėjo muzikai būdingų savybių. Plati psichologinės išraiškos skalė, „vidinio monologo“ nuotaikų kaita, tikslingas ir prasmingas permainingumas – visa tai sonatoje „Prabėgę metai“ įžvelgė ir įvertino muzikologas Vytautas Landsbergis.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
