Apie renginį

„Harmonijos knyga“, „Harmonijos traktatas“ ar „Harmonijos mokymas“ – taip galima versti dodekafonijos pradininko Arnoldo Schönbergo 1911 m. sukurtą „Harmonielehre“. 1985 m. šį pavadinimą pasiskolino JAV kompozitorius Johnas Adamsas, sakęs: „Mano paties „Harmonielehre“ – didelis trijų dalių kūrinys orkestrui, kuris sujungia minimalizmo vystymo technikas su harmoniniu ir ekspresyviu vėlyvojo romantizmo pasauliu. Mahlerio, Sibelijaus, Debussy ir jaunojo Schönbergo šešėlių šiame keistame kūrinyje yra visur. Tai veikalas su postmodernistiniu požiūriu į praeitį.“ Šį unikalų, ypač sudėtingą, tirštos faktūros ir žėrinčios orkestruotės kūrinį koncerto pabaigai pasirinko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir jo meno vadovas, dirigentas Modestas Pitrėnas. O programą pradės Antano Rekašiaus „Muzika styginiams“ Nr. 2 (1999) – bene dažniausiai atliekamas itin efektingas kompozitoriaus opusas, kuriuo ironizuojama klasikinė muzikavimo praktika, susiduria hipertrofuotas jausmingumas, temperamentas bei pseudopompastiška virtuozerija.

Kartu su Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto fortepijoniniu duetu nuskambės JAV ir Kanados kompozitoriaus, etnomuzikologo Colino McPhee Tokata dviem fortepijonams ir orkestrui „Tabuh-Tabuhan“. C. McPhee buvo pirmas Vakarų kompozitorius, itin domėjęsis Balio salos folkloru ir kūręs originalius opusus, paveiktus Indonezijos – Balio ir Javos muzikos. 1936 m. sukurtas „Tabuh-Tabuhan“ – turbūt žinomiausias autoriaus kūrinys, jame derinami Balio salos ir tradicinės vakarietiškos muzikos elementai, o pavadinimas išvertus reiškia „groti būgnais“.