Bilietai
Kalendorius
Kalendorius
     
P A T K P Š S
icon

Ispaniškoji simfonija. LNSO, Kristīne Balanas, Victorien Vanoosten

2026 12 12
19.00
Vilnius
Vieta: Filharmonijos Didžioji salė
Organizatorius: Lietuvos nacionalinė filharmonija
Trukmė: ~2 val.
Amžiaus cenzas: 7 m.
Nuo Eur BILIETAI

Atlikėjai

LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
(meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas)
Solistė KRISTĪNE BALANAS (smuikas, Latvija)
Dirigentas VICTORIEN VANOOSTEN (Prancūzija)

Programa

EMMANUEL CHABRIER – Rapsodija orkestrui „Ispanija“ („España“)
ÉDOUARD LALO – „Ispaniškoji simfonija“ smuikui ir orkestrui d-moll, op. 21
BÉLA BARTÓK – Koncertas orkestrui, Sz. 116

Apie renginį

Šį vakarą Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir jo pagrindinis kviestinis dirigentas Victorienas Vanoostenas muzikuoja su smuikininke iš Latvijos Kristīne Balanas. Užsienio spauda jos grojimą vadina „laukiniu, drąsiu, dramatišku“ („The Strad“) ir stebisi solistės virsmu iš gatvės muzikantės ir roko dainininkės Latvijoje į tarptautiniu mastu pripažintą klasikinės muzikos atlikėją. K. Balanas yra 66-ojo ARD muzikos konkurso trečiosios premijos laureatė, ji apdovanota Latvijos Didžiuoju prizu; solistė muzikavo tokiose koncertų salėse kaip Berlyno filharmonija, Londono „Southbank Centre“, Niujorko „Carnegie Hall“.

Šio koncerto programa aidi ispaniškos tematikos garsais. Prancūzų kompozitoriaus Emmanuelio Chabrier rapsodija orkestrui „Ispanija“ (1883) – vienas ryškiausių jo kūrinių, sukurtas po kelionės į Ispaniją, kur domėjosi tenykščiu folkloru. Išeivio iš Ispanijos sūnus Édouard’as Lalo Paryžiaus konservatorijoje studijavo smuiką ir kompoziciją, o 1875 m. garsiajam ispanų smuikininkui Pablui Sarasate’i pagrojus jo „Ispaniškąją simfoniją“ išgarsėjo kaip kompozitorius. Kūrinys pasižymi išoriniu blizgesiu, efektingu virtuoziškumu, jame gausu šokio ritmų; vieną kitą epizodą gaubia elegiškas liūdesys.

Koncertą orkestrui, Sz. 116, vengrų kompozitorius Béla Bartókas sukūrė gyvenimo pabaigoje, 1943-iaisiais, pabėgęs į JAV nuo karo Europoje. Pavadinimą „Koncertas orkestrui“ lėmė tai, jog kūrinyje buvo norima parodyti kiekvieną svarbiausią orkestro instrumentą kaip solistą, derinti juos grupėmis, kurios varžosi tarpusavy, buvo siekiama, kad orkestras atsiskleistų visomis savo tembrų spalvomis: opusas giminingas instrumentinio koncerto žanrui, o orkestro partijos pasižymi virtuoziškumu.