Apie renginį

Šiame tradiciniame kalėdiniame Lietuvos kamerinio orkestro ir jo meno vadovo, smuikininko, dirigento Sergejaus Krylovo koncerte Kalėdų dvasią sukurs du Johanno Sebastiano Bacho kūriniai. Apie 1721 m. jis parašė šešis orkestrinius opusus ir dedikavo užsakovui – Brandenburgo markgrafui Christianui Ludwigui. „Šeši koncertai įvairiems instrumentams“, – taip juos įvardijo autorius. Šį vakarą skambės „Brandenburgo koncertas“ Nr. 3 G-dur, BWV 1048 – Bachas čia neišskiria solistų, o styginių orkestrą suskirstęs partijomis išradingai panaudoja įvairiausias visų styginių trio sąšaukas. Dar girdėsime vieną populiariausių Bacho Koncertų smuikui g-moll, BWV 1056R. Kaip ir kiti kompozitoriai, Bachas naudojo savo ankstesnių kompozicijų medžiagą naujiems opusams, o šio pirmtakas yra koncertas klavyrui.

Vyriausias Vienos klasicizmo mokyklos atstovas Josephas Haydnas sukūrė 103 simfonijas, o iš pirmųjų geriausiai žinomos trys (Nr. 6, 7 ir 8), sukurtos 1761 m. ir turinčios programinius pavadinimus „Rytas“, „Vidudienis“ ir „Vakaras“. Tai buvo pirmieji kūriniai, kuriais Haydnas prisistatė kunigaikščių Esterházy rūmų kapelai ir publikai. Pavadinimus Haydno simfonijoms paprastai suteikdavo draugai arba klausytojai, tai Simfonijos Nr. 6 pavadinimas „Rytas“ siejamas su pirmos dalies trumpute lėta įžanga, primenančia saulėtekį.

Prancūzų impresionistas Maurice’as Ravelis savo rapsodiją „Čigonė“ („Tzigane“) smuikui ir orkestrui pavadino „virtuozišku kūriniu vengriškos rapsodijos stiliumi“. Jį autorius paskyrė vienai garsiausių savo kartos smuikininkių, vengrei Jelly d’Arányi, šioji pirmą kartą jį atliko 1924 m. Londone. Įdomu, kad to meto kritikai išpeikė opusą, pavadinę kiču, pastišu, „instrumentine akrobatika“, o dabar rapsodija pergalingai keliauja per garsiausias pasaulio scenas.