Fortepijoninis pučiamųjų sekstetas NEXUM:
SAULINA NEDZINSKAITĖ (fleita)
KRISTUPAS KAČIONAS (obojus)
KĘSTUTIS ABARIS (klarnetas)
MARTA ETXEZARRETA (valtorna)
LUKAS GRINKAS (fagotas)
GINTARĖ RUDAITYTĖ (fortepijonas)
LEO SMIT – Sekstetas pučiamųjų kvintetui ir fortepijonui
ARVYDAS MALCYS – „Ultimum refugium“ („Paskutinis prieglobstis“) fortepijonui ir pučiamųjų kvintetui
FRANCIS POULENC – Sekstetas fortepijonui ir pučiamiesiems a-moll, op. 100
JEAN FRANÇAIX – Siuita „L’heure du berger“ („Piemens valanda“) pučiamųjų kvintetui ir fortepijonui
VI Vilniaus tarptautinio jaunimo muzikos konkurso „Premio Scarlatti“ nugalėtojai pučiamųjų sekstetas „Nexum“ kviečia pakeliauti po įvairius XX a. tarpsnius ir išgirsti įvairias kamerinės muzikos spalvų kombinacijas.
Per Holokaustą žuvusio L. Smito Sekstetas, dedikuotas „Concertgebouw“ sekstetui, po Antrojo pasaulinio karo buvo rastas šiukšlių krūvoje. Dinamiška, elegantiška, baroko ir džiazo motyvų prisodrinta kompozicija sudomino kamerinės muzikos atlikėjus ir buvo sugrąžinta į didįjį kamerinės muzikos repertuarą.
A. Malcio „Ultimum refugium“ atspindi šiandienos aktualijas. Kompozitorius apmąsto prieštaringą žmogaus prigimtį. Muzikos garsais kuriama konfliktinė nuotaika perteikia dvilypumą: žmogaus širdyje menkystė gyvena greta didybės, niekšiškumas – greta geraširdiškumo, neapykanta – greta meilės.
F. Poulenco Sekstetą įkvėpė cirko pasirodymai. Džiazo, regtaimo ritmai priartina šį kūrinį prie tarpukario kabareto muzikos estetikos.
J. Françaix „Piemens valanda“, dar turinti paantraštę „Braserijos muzika“, – tai šmaikštus ir kritiškas kompozitoriaus žvilgsnis į XX a. vidurio Paryžiaus braserijų – mažųjų restoranėlių – lankytojus. Trys trumpi eskizai vaizduoja tris charakteringus lankytojų tipus: dendžius, viliokes merginas ir nervingus mažuosius lankytojus. Nors ir sukurtas kaip foninė muzika braserijų lankytojams, šis spalvingas kūrinys laikomas lygiaverte koncertinės klasikinės muzikos kanono dalimi.
