Apie renginį

Tęsiama prasminga tradicija Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją – Nacionalinėje filharmonijoje švęsti su lietuvių autorių opusais. Renginio dedikaciją papildo 2025 m. minimos tautos genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės. Tad šio koncerto programa – naujausi kūriniai ir lietuvių šiuolaikinės muzikos aukso fondo pavyzdžiai – yra susiję su kiekvieno autoriaus Čiurlionio permąstymu.

Viena pirmųjų dedikacijų Čiurlioniui lietuvių muzikoje – iškiliausio kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus „Dzūkiškos variacijos“, su liaudies dainos autentika ir jos sutelkiančia jėga, pasirodžiusios 1974 m. ir tapusios pirmųjų tautinės savivokos daigų, dygusių už „geležinės uždangos“, simboliu.

Jaunesnių kartų kūrėjai dalinsis savosiomis inspiracijomis. „Man Čiurlionio laiškai Sofijai buvo didelis atradimas. Nuoširdūs, trapūs, meilės ir pagarbos kupini, tarsi iš kito pasaulio atkeliavę laiškai sukėlė rezonansą, kuris virto muzika“, – sako Donatas Zakaras, pateiksiantis ne tik naujausią savo kūrinį „Ar tai kartais ne sapnas?“ pagal Čiurlionio žodžius mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui, bet ir „Fantaziją Čiurlionio temomis“ fortepijonui ir simfoniniam orkestrui, kur autorius stengėsi atsargiai prisiliesti prie subtilių genijaus chorinių dainų ir fortepijoninių miniatiūrų (pasiūlytų Luko Geniušo), apvilkti jas simfoninio orkestro rūbu.

Viename iš laiškų Sofijai Čiurlionio užrašyta frazė – „Siluete. Kodėl nėra Tavęs...“ – įkvėpė ir naują Zitos Bružaitės simfoninę poemą „Siluetai“. „Čiurlionio tapyboje matome atsikartojančius angelo, žalčio, kalno, laivo ir pan. vaizdinius, kurie mus pasiekia ryškiai arba vos nuspėjamai, kontūriškai, ir tampa vos matomais siluetais bendrame paveikslo fone. Kadangi visi įvaizdžiai turi semantinių atitikmenų ir gali kurti pasakojimą, toks siužetinis programiškumas padiktavo ir dominuojančio romantizmo žanro – simfoninės poemos – sprendimą“, – sako Z. Bružaitė.

Antano Kučinsko „For Rest“ (2011), skirta Čiurlioniui, atskleidžia modernų požiūrį ir į genijaus kūrybą, ir į modernias komponavimo technologijas. Kaip rašo A. Kučinskas, „kompozicija pagrįsta Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ medžiaga. Ji buvo demontuota iki „elementariųjų dalelių“ – atskirų natų, mikrosegmentų, sutraukant jų tarpusavio ryšius ir kuriant naują, visiškai kito skambesio muzikinę visumą. Kūrinyje naudojamos kilpinimo (angl. looping), cut&paste, sluoksniavimo (angl. layering) ir kitokios komponavimo technikos, įprastai aptinkamos didžėjų muzikoje.“

Ramintos Šerkšnytės „Gloria“ premjera įvyko 2018 m., koncerte „Gloria Lietuvai“, skirtame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui. „Te Deum“ pirmą kartą buvo atlikta Duisburge (Vokietija), minint Vilniaus 700 metų jubiliejų. „Pagrindiniais kūrinio „Gloria“ įkvėpimo šaltiniais man tapo su laisve ir šviesa susijusi Vasario 16-osios šventė bei Čiurlionio paveikslas „Karalių pasaka“. Būtent šis paveikslas, kuriame du karaliai žvelgia į delnuose laikomą švytintį pasaulį, man siejasi su valstybės gimimu. O po kelerių metų sukurtame „Te Deum“ siekiau perteikti viltį ir tikėjimą, kad ir dabartiniais neramiais laikais ėjimas šviesos link bus Vilniaus, Lietuvos ir pasaulio vizija“, – sako Raminta Šerkšnytė.

Koncerto globėjas – J. E. LR Prezidentas Gitanas Nausėda