Apie renginį

Lietuvos kamerinis orkestras ir jo meno vadovas, smuikininkas ir dirigentas Sergejus Krylovas šio vakaro programą pradeda Fausto Latėno „Bolero“ – tai paskutinis opusas, kurio autorius, deja, jau neišgirdo – jo muzikinę mintį įkūnijo ir orkestravo ilgametis kompozitoriaus bendražygis, Lietuvos kamerinio orkestro altininkas Tomas Petrikis. „Iš tiesų, vienintelė tema yra žmogaus egzistencijos tema. Ji amžina (...) Dėl ko jis gyvena? Ar myli? Ar nemyli? Meilės santykiai – labai įdomu. Bet šioje vietoje tu esi tik pagalbininkas. Tam reikia turėti gerą scenarijų, gerą režisierių, kuris mąsto giliai“, – viename paskutinių interviu yra sakęs F. Latėnas, Žmogus-Teatras, Žmogus-Muzika.

Ástoro Piazzollos „Buenos Airių metų laikai“, grindžiami klasikinės muzikos ir tango elementų deriniu, buvo sukurti kaip keturi savarankiški tango. Nors kompozitorius neplanavo jų kaip siuitos, su savo ansambliais juos atlikdavo ir kaip vientisą ciklą. Įžymusis argentinietis Á. Piazzolla savo kūryba iš esmės pakeitė tradicinę tango sampratą, praturtindamas šį šokį džiazo ir klasikinės muzikos elementais, jis laikomas tango nuevo stiliaus pradininku ir žymiausiu Argentinos muziku, o tėvynėje vadinamas „El Gran Ástor“ (Didysis Ástoras).

Kartu su ansambliu „Giunter percussion“ orkestras atliks G. Bizet–R. Ščedrino „Karmen siuitą“, kurią Ščedrinas pavadino „laisva G. Bizet muzikos transkripcija styginiams ir mušamiesiems“. Meistriškai išryškinta melodinė linija daro kūrinį itin choreografišką, per visą Siuitą einanti leitemocija muziką pripildo aistros, polėkio ir tragiškos įtampos. Kūrinys ryškiai virtuozinis – gausybė mušamųjų sudaro atskirą orkestrą (apie 30 instrumentų). Partitūroje įrašyti 5 timpanai, 2 vibrafonai, 2 marimbos, varpai, kastanjetės, tamburinas, didysis būgnas, trikampis, varpeliai, keletas mažųjų būgnelių, tamtamas, maraka, medžio kaladėlės ir kiti.