Apie renginį

Naujųjų metų išvakarėse Šv. Jonų bažnyčioje tradiciškai pasirodo Lietuvos kamerinis orkestras ir jo meno vadovas, smuikininkas Sergejus Krylovas, jis grieš W. A. Mozarto Koncertą smuikui ir orkestrui Nr. 1 B-dur, KV 207. Smuiko koncertus kompozitorius rašė savo paties pasirodymams: tuo metu jis intensyviai bendradarbiavo su Zalcburgo kapela. Šiuose kūriniuose nėra tragiškų ar patetiškai audringų epizodų, taip būdingų jo fortepijoniniams koncertams. Nieko stebėtina, Mozartui tada buvo tik 19 metų.

Greta operų, simfonijų, koncertų, kvartetų, sonatų, mišių, kantatų Mozartas yra sukūręs nemažai divertismentų – proginės muzikos bei kūrinių-pokštų, kuriuos didikai užsakydavo svečių priėmimams, viešiems renginiams atvirame ore, vestuvėms bei gimimo dienoms. Klasicizmo laikų divertismentai (pranc. divertissement, ital. divertimento – pramoga, pasilinksminimas) būdavo rašomi kameriniam orkestrui arba instrumentiniam ansambliui. Koncerto pradžioje girdėsime vieną jų – Divertismentą Nr. 2 B-dur, KV 137.

Apie Josepho Haydno Simfoniją Nr. 45 fis-moll („Atsisveikinimo“) dėl jos neįprastumo pasakojamos įvairios legendos. 1772 m. Haydno globėjas ir darbdavys kunigaikštis Esterházy su svita ir orkestru per ilgai užsibuvo savo vasaros rezidencijoje: orkestrantai ten gyveno prastomis sąlygomis, šalo ir sirgo. Tiesiai to pasakyti kunigaikščiui nesiryžo net kapelmeisteris Haydnas. Tuomet jis sukūrė naują simfoniją ir pakvietė kunigaikštį pasiklausyti, o kūrinio pabaigoje surengė spektaklį: po įprastos greitosios finalo dalies suskambo lėtas Adagio, ir orkestro muzikantai, gesindami ant pultų žvakes, vienas po kito paliko sceną. Liko griežti tik pats Haydnas ir orkestro koncertmeisteris. Kunigaikštis užuominą suprato ir netrukus baigė vasaros sezoną.

Viena ilgiausiai gyvuojančių Filharmonijos naujamečių koncertų tradicijų – senųjų metų palydos skambant šiai Haydno simfonijai. Jau daugiau kaip 50 metų Lietuvos kamerinio orkestro muzikantai groja legendinį kūrinį viena po kitos gęstant žvakėms...