LIETUVOS SIMFONINIS PUČIAMŲJŲ ORKESTRAS
(vyr. dirigentas Karolis Variakojis)
Solistai: NORA PETROČENKO (mecosopranas), GIEDRIUS ARBAČIAUSKAS (tenoras), DŽERALDAS BIDVA (smuikas)
Dirigentas KAROLIS VARIAKOJIS
KURT WEILL –
Maršas „Berlyno šviesos“ („Berlin im Licht“) pučiamųjų orkestrui;
Koncertas smuikui ir pučiamųjų orkestrui;
„Operos už tris skatikus“ („The Three penny Opera“) uvertiūra;
„Operos už tris skatikus“ fragmentai: „Baladė apie Mekį-peilį“, „Baladė apie smagų gyvenimą“;
„Pasiklydęs tarp žvaigždžių“ („Lost in the stars“) iš to paties pavadinimo miuziklo;
„Alabamos daina“ („Viskio baras“) iš operos „Mahagonio miesto suklestėjimas ir nuopuolis“ („Rise and Fall of the City of Mahagonny“);
„Kalbėk tyliai“ iš miuziklo „Veneros prisilietimas“ („One Touch of Venus“);
„Džonio daina „Kai žmogus buvo sukurtas“ iš miuziklo „Johnny Johnson“;
„Rugsėjo daina“ iš miuziklo „Nikerbokerio atostogos“ („Knickerbocker Holiday“);
„Lik sveikas!“ iš miuziklo „Pasiklydęs tarp žvaigždžių“ („Lost in the stars“);
„Saga apie Dženę“ iš miuziklo „Dama tamsoje“ („Lady in the Dark“)
Belaukiant Naujųjų, Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras kviečia į išskirtinį vakarą „Du Weilliai: tarp Berlyno modernizmo ir Brodvėjaus“, kuriame atsiskleis dvi kontrastingos vieno ryškiausių XX a. vokiečių kilmės kūrėjų – Kurto Weillio – kūrybinės briaunos. Dirigentas Karolis Variakojis kartu su Džeraldu Bidva, Nora Petročenko ir Giedriumi Arbačiausku pristato programą, tarsi aprėpiančią du polius: nuo intelektualaus Berlyno modernizmo iki amerikietiškojo Brodvėjaus spindesio. Pirmoje vakaro dalyje dominuos „konstruktyvusis“ Weillis: skambės energingas maršas „Berlyno šviesos“ bei monumentalus Koncertas smuikui ir pučiamųjų orkestrui (1924), – opusai, ryškiausiai perteikiantys XX a. pradžios „Naujojo objektyvumo“ (Neue Sachlichkeit) estetiką bei modernaus didmiesčio tempą. Antra koncerto dalis atvers duris į nostalgišką džiazo ir kabareto nuspalvintą dainų pasaulį: nuo kultinės „Operos už tris skatikus“ muzikinių numerių iki vėlyvųjų Brodvėjaus šedevrų, tokių kaip „Rugsėjo daina“ („September song“) ar „Pasiklydęs tarp žvaigždžių“ („Lost in the stars“). Nors 1933 m. priverstinė emigracija į JAV (prieš tai trumpam apsistojant Paryžiuje) ir kintanti kultūrinė terpė kompozitorių pastūmėjo transformuoti savo muzikinę kalbą į dainingą amerikietiškąją manierą, už šio išorinio virsmo išliko tas pats idėjinis Weillis – aštraus socialinio jautrumo kūrėjas, gebantis meistriškai sujungti akademinį meistriškumą su populiariosios muzikos įtaiga.
