Nacionalinė filharmonija matoma ir girdima vykstant „Lietuvos sezonui Prancūzijoje“ – spalio 2-ąją Provanso Ekso didžiajame teatre koncertuos Gediminas Gelgotas, jo suburtas ir vadovaujamas Vilniaus miesto ansamblis NIKO, Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergejus Krylovas) ir kontraboso žvaigždė slovakas Romanas Patkoló. „Koncerto programa – labai gyvybinga, traukianti dėmesį, joje puikiai dera autoriniai Gedimino Gelgoto kūriniai ir šiuolaikinių kompozitorių klasikos rekompozicijos“, – sako Nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.

Koncertui „Globalus minimalizmas pagal Gediminą Gelgotą“ jis pats ir diriguos. Peterio Gregsono rekomponuotos Johanno Sebastiano Bacho Pirmosios siuitos violončelei solo partiją Romanas Patkoló atliks kontrabosu, Philipo Glasso Pirmojo koncerto smuikui vieną dalį solo grieš NIKO narė Augusta Zuokė. Prancūzijoje nuskambėsianti Maxo Richterio Antonio Vivaldi „Metų laikų“ rekompozicija jau sulaukė didžiulės sėkmės festivalio „Odessa Classics“ koncerte garsiojoje Ciuricho „Tonhalle“, tąsyk kūrinį atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) ir NIKO. „Po triumfo Ciuriche sulaukėme daug užsienio vadybininkų dėmesio, jų nuomone, pritraukiame didžiulę jaunosios kartos auditoriją. Lygiai to paties efekto tikimės Provanso Ekse“, – sako R. Prusevičienė.

„Projektas su NIKO – jau išbandytas. Kiek anksčiau visur, kur važiavome su LNSO, – Odesoje, Ciuriche, – jutome atgalinį ryšį. Šveicarijoje – ir vyresnės publikos, ne tik jaunimo. Kaip jie reagavo, kokios buvo ovacijos! Man atrodo, projektai su Gediminu Gelgotu yra sėkmės garantas. Vyresniems muzikantams grojant su juo gal reikia kažkiek persilaužti, bet po to visi džiaugiasi. Pavyzdžiui, šįsyk vienas kūrinys bus atliekamas stovint“, – pasakoja Nacionalinės filharmonijos Koncertų skyriaus vadovė Gryta Radzevičiūtė-Maksimovič.

„Šis projektas gimė ne šiaip sau, bet dėl to, kad Gediminas Gelgotas ir ansamblis NIKO dažną vasarą reziduodavo Provanso regione, ten ir koncertuodavo. Gediminas per karantiną jame ilgą laiką praleido kurdamas naujus kūrinius, turi didelę jį palaikančią auditoriją – tiek prancūzų, tiek Provanse gyvenančių lietuvių“, – aiškina R. Prusevičienė. Ji priduria, kad šįsyk Lietuvos muzikantai įgis dar daugiau gerbėjų, mat Provanso Ekso didysis teatras vykdo socialinę programą: keli koncertai per sezoną būna transliuojami dienos centrams, paliatyviosios slaugos ligoninėms ir kitoms socialinėms bei medicininėms įstaigoms. „Pasirašėme sutartį dėl tiesioginės transliacijos dešimčiai įstaigų visame Provanso regione. Sklaida bus didelė. Labai daug žmonių išgirs, sužinos apie Lietuvą, nes, kaip matome jau prasidėjus sezonui, nelabai daug kas atpažįsta tiek šalį, tiek mūsų meną. Bet efekto tikėsimės sezonui pasibaigus“, – viliasi Nacionalinės filharmonijos vadovė.

Reportažus iš Provanso Ekso rengs LRT radijo žurnalistė Gerūta Griniūtė.

Tuo pat metu, kai Provanse viešės Lietuvos muzikantai, vyks dvi mūsų menininkų parodos – Didžiajame teatre bus eksponuojamos Antano Sutkaus fotografijos ir tekstilininkės Indros Marcinkevičienės kūriniai, o Prancūzijos optinio meno guru Victoro Vasarely fondo erdvėje bus atidaryta Lietuvos optinio meno įžymybės Kazio Varnelio paveikslų paroda. Per atidarymą grieš dvi LKO smuikininkės Irma Bakševičienė ir Dalia Suraučiūtė. „Kazys Varnelis mėgo muziką, ypač – klasikinę, tad šis smuikininkių pasirodymas simboliškas, parodantis sąsajas tarp kultūros institucijų“, – sako R. Prusevičienė.

„Lietuvos sezono Prancūzijoje“ programoje – ir rugsėjį prasidėjęs, spalio 20-ąją koncertu Monake pasibaigsiantis pianistės Mūzos Rubackytės turas „Nuo Baltijos iki Adrijos, nuo Vilniaus iki Venecijos“. Koncertuose skamba Leopoldo Godowskio, Ramintos Šerkšnytės, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Franzo Liszto kūriniai. Šis dešimties koncertų turas visoje Prancūzijoje vyksta pačios muzikės, gyvenančios tarp šios šalies, Šveicarijos ir Lietuvos, ir išmanios jos vadybos pastangomis.

LNF inf.