Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) išvyksta pirmų šįmet gastrolių – sausio 31-ąją jis koncertuos Varšuvos filharmonijoje. „Noriu pranešti, kad visi bilietai jau iššluoti!“ – džiugia žinia repeticiją Vilniuje pradėjo šio koncerto solistas, lenkų smuiko virtuozas Januszas Wawrowskis. Jis ne kartą yra griežęs Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje, čia įrašinėjęs, o dabar pirmą kartą su LNSO žengs į svarbiausią savo miesto sceną.

Dalia Musteikytė

Programoje, kuri simboliškai užbaigs Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-mečio sezoną, skambės klasiko simfoninė poema „Miške“. Kartu bus paminėtas vieno moderniausių tarpukario Lietuvos kompozitorių Vytauto Bacevičiaus 120-metis – orkestras atliks jo Šeštąją simfoniją, „Kosminę“. Taip pat skambės Lenkijoje gyvenusios ir kūrusios V. Bacevičiaus sesers Grażynos Bacewicz Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 7 bei siuita iš Richardo Strausso operos „Elektra“.

Atliekant G. Bacewicz Koncertą, prie orkestro prisijungs solistas J. Wawrowskis. „Tai – išskirtinės kokybės muzikantas, vienas ryškiausių šios kartos mūsų regiono menininkų, grojantis fantastišku Stradivari smuiku. Orkestras su juo puikiai pažįstamas, esame įrašę tris Bacewicz koncertus“, – kūrybine bendryste su Lenkijos muziku džiaugiasi LNSO meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas.

„Bacewicz yra gerai žinoma Lenkijoje, bet jos muzika ne taip dažnai grojama. Daug kas jau žino, kad su LNSO jos koncertus įrašinėjame, todėl nekantrauja išgirsti mus Varšuvoje. Septintasis Bacewicz koncertas smuikui ir orkestrui yra turbūt geriausias ir žymiausias jos kūrinys, už kurį ji apdovanota Belgijos vyriausybės premija ir aukso medaliu Karalienės Elžbietos konkurse Briuselyje. Šis Koncertas sudėtingas, reikalaujantis ne tik solisto, bet ir viso orkestro susikaupimo. Labai džiaugiuosi, kad jį atliksime su bičiuliais iš Lietuvos, laukia nuostabi patirtis“, – džiaugiasi J. Wawrowskis.

„Esu daug dirbęs Varšuvoje, Didžiajame teatre, bet niekada neteko groti Varšuvos filharmonijoje. Žinau, kad toje salėje galima atlikti veikalus, kuriems reikia didelės sudėties orkestro. Joje skamba viskas – ir tylus garsas, ir garsus. Ji leidžia kvėpuoti visokiems kūriniams – ir kameriniams, ir didžiuliams. Tai – didelis privalumas, o kartu ir išbandymas mums, nes nesame išpaikinti tokių akustinių sąlygų, retai išvažiuojame į erdvę, kur galime groti, kaip sakoma, „pilna koja“. Savoje Filharmonijoje garsą visąlaik turime šiek tiek „suspausti“, pritaikyti labiau kamerinei salei“, – sako M. Pitrėnas.

„Varšuvos filharmonija nuostabi, esu daug sykių ten grojęs ir įrašinėjęs. Ši salė labai tinka didelei orkestro sudėčiai, LNSO galės parodyti savo jėgą“, – maestro pritaria J. Wawrowskis.

Anot didžiausio Lietuvos nacionalinės filharmonijos kolektyvo meno vadovo M. Pitrėno, programa, kurią atliks Varšuvoje, remiasi ekspresionistine stilistika: „Nors Čiurlionis savęs tokiu nelaikė – buvo impresionistas, bet reikia turėti galvoje, kad jis žavėjosi to meto lenkų ekspresionistais, o užrašuose yra likę, kad jis vartė Richardo Strausso partitūras, kas tuo metu buvo paskutinis mados klyksmas. Vytauto Bacevičiaus ir jo sesers kūriniai šiandien skamba moderniai, o tada, kai buvo parašyti, jie tapo tikru iššūkiu to meto meninei estetikai. Na o Strausso „Elektra“, kaip aš sakau, yra ekspresijos, dramos ir kraujo apraiška. Dėl to šis kūrinys toks pritvinkęs ir sodrus. Su tokia programa orkestrui yra kur atsiskleisti ir parodyti savo pajėgumą.“