Vasario 12-ąją netekome iškilaus muziko, savo gyvenimą koncertų scenai, muzikos menui ir pedagoginiam darbui pašventusio fleitisto, prof. Algirdo Vizgirdos. „Muzikoje slypi ypatingų brangakmenių – tik semk juos“, yra sakęs A. Vizgirda, ir godžiai sėmęs bei dosniai tais brangakmeniais per savo gyvenimą dalijęsis.

Vienas ryškiausių Lietuvos muzikos atlikėjų ALGIRDAS VIZGIRDA (1944–2026)  – Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, ilgametis ansamblio „Musica humana“ meno vadovas ir dirigentas, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius ir Vyriausybės meno premijos laureatas. Jis baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, aspirantūrą Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje, stažavosi Paryžiaus konservatorijoje pas garsius fleitistus Alainą Marioną ir Christianą Lardé.

Muzikas atlikėjo karjerą pradėjo susidomėjęs džiazu, dalyvavo džiazo sąjūdyje, pūtė fleitą įvairiuose džiazo ansambliuose, pelnė laurus įvairiuose džiazo festivaliuose.

Nuo 1967 m. dešimt metų A. Vizgirda buvo LNSO fleitų grupės narys, nuo 1972 iki 1977 m. koncertmeisteris, 1971–1994 m. grojo Filharmonijos pučiamųjų kvintete. 1988 m. A. Vizgirda subūrė Lietuvos, Latvijos ir Estijos atlikėjų ansamblį „Baltic trio“, jame grojo su latvių klavesiniste Aina Kalnciema ir estų violončelininku Teetu Järviu. Šio trio kompaktinę plokštelę 1997 m. įrašė ir išleido „Warner Bross“ (JAV) kompanija, išpopuliarinusi unikalų trio visame pasaulyje.

Nuo 1971-ųjų A. Vizgirda dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, septynerius metus vadovavo Pučiamųjų instrumentų katedrai. Profesorius išugdė būrį perspektyvių, talentingų atlikėjų. Prancūzų fleitos mokyklai atstovaujantis prof. A. Vizgirda buvo dažnai kviečiamas vesti meistriškumo kursų Prancūzijoje, Belgijoje, Austrijoje, Čekijoje, Turkijoje ir Latvijoje. Nuo 1995 m. jis buvo Prancūzijos fleitistų asociacijos narys. Nuo 2001 m. profesoriaus iniciatyva Neringoje vyko tarptautiniai fleitos meistriškumo kursai. Su kolegomis iš Prancūzijos 2005 m. jis čia surengė Pirmąjį tarptautinį fleitistų konkursą.

Didžiausias ir svarbiausias kolektyvas A. Vizgirdos kūrybinime kelyje buvo 1974 metais suburtas Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica humana“. Apie šį kolektyvą sukurtas filmas „Keturi sugrįžimai“, apie jo meno vadovą – videofilmas „Fleitistas Algirdas Vizgirda“ (iš ciklo „Lietuvos menininkų portretai“). Ansamblis vienas pirmųjų Lietuvoje įsiliejo į senosios muzikos autentiškos interpretacijos atgimimą Europoje, atkakliai ieškojo savo kūrybinio veido ir stiliaus. Kolektyvas neapsiriboja vien tik baroko muzikos atlikimu. Daugelis lietuvių kompozitorių šiam kolektyvui sukūrė puikių kamerinės muzikos opusų. Algirdo Martinaičio „Cantus ad Futurum“, Broniaus Kutavičiaus „Medžių kova“ ir Osvaldo Balakausko  „Šokių siuita“ tapo tikromis ansamblio „Musica humana“ repertuaro puošmenomis.

Ansambliui prof. A. Vizgirda sumaniai ir labai kūrybingai vadovavo daugelį metų, o 2018 m. vadovo pareigas perleido ansamblio nariui, obojininkui prof. Robertui Beinariui, sėkmingai tęsiančiam kolektyvo tradicijas ir A. Vizgirdos plėtotus sumanymus.

A. Vizgirda aktyviai koncertavo kaip solistas. Muzikos kritikai visada pažymėdavo savitą, subtilų A. Vizgirdos meninį skonį, artistiškumą, ekspresyvų ir sodrų fleitos garsą. Fleitisto rečitaliuose skambėjo įvairių epochų ir stilių muzika, jo diskografijoje yra „Prancūzijos baroko muzika fleitai“, „Kompiuterizuoto pasaulio pastoralė“, „Tiltas“, su Prahos muzikos akademijos profesore Giedre Lukšaite-Mrázková įrašytos „Visos J. S. Bacho sonatos fleitai ir klavesinui“, su JAV gyvenančiu lietuvių pianistu Povilu Stravinsku – „Lietuvos ir Prancūzijos XX a. muzika fleitai ir fortepijonui“.

A. Vizgirdos koncertinės veiklos partneriai – žinomi Lietuvos ir užsienio atlikėjai bei kolektyvai: Čiurlionio kvartetas, kameriniai chorai „Aidija“ ir „Polifonija“, pianistai Povilas Stravinskas, Balys Vaitkus, Julius Andrejevas, klavesinistė ir vargonininkė Giedrė Lukšaitė-Mrazková, smuikininkai Tatjana Grindenko, Viktoras Pikaizenas, Raimundas Katilius, Jonas Tankevičius, Audronė Vainiūnaitė, fleitistai Janas Younas (Estija), Pierre’as Ivesas Artaud ir Gerard’as Bourgogne (Prancūzija), obojininkas Jeanas Louis Capezzali (Prancūzija), vokalistai Marcelis Beekmanas (Olandija), Giedrė Kaukaitė, Regina Maciūtė, Gintarė Skėrytė ir daugybė kitų.

1999 m. A. Vizgirda inicijavo iki šiol rengiamą tarptautinį kamerinės muzikos vasaros festivalį „Kuršių nerija“, jis yra Tarptautinio J. S. Bacho muzikos festivalio sumanytojas. Už kūrybines iniciatyvas, festivalio „Kuršių nerija“ programas ir išleistas kompaktines plokšteles prof. A. Vizgirdai 2006 m. paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 2011 m. jam įteiktas garbingas Prancūzijos apdovanojimas – Meno ir literatūros garbės riterio ordinas – bei Neringos miesto garbės piliečio ženklas, 2014 m. vasarą – Neringos miesto medalis „Už nuopelnus Neringai“. 2014 m. spalį profesorius apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Nešęs savo šviesą ir tikėjęs palieka viltį, kad ištikima tarnystė muzikai niekur nedingsta. Gausybė muzikos  įrašų teprimins kūrybišką asmenybę, o daugybė ugdytinių ir iki šiol sėkmingai gyvuojantis ansamblis „Musica humana“ tepratęs kūrybines idėjas.

Užuojauta artimiesiems ir visai muzikų bendruomenei.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos kolektyvas

***
Šv. Mišios už a.a. Algirdą Vizgirdą bus aukojamos vasario 17 d., antradienį, 8 val. Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje.
Atsisveikinimas – vasario 17 d. nuo 10 val. Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“, 6 salėje (Olandų g. 22, Vilnius). Urnos išnešimas – 15 val.
Laidotuvės vyks Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.