Eidamas 91-uosius mirė lietuvių vargonavimo mokyklos įkūrėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, daugelio lietuviškų kūrinių vargonams įkvėpėjas ir pirmasis atlikėjas, vargonų statybos iniciatorius, Lietuvos vargonų karaliumi tituluojamas profesorius Leopoldas Digrys.

L. Digrys gimė 1934 m. rugsėjo 8 d. Kaune. Studijavo Vilniuje, Maskvoje ir Prahoje. Leopoldo Digrio muzikinės karjeros pradžia sutapo su sudėtingu sovietinio pokario laikotarpiu. 1952-aisiais baigęs Vilniaus dešimtmetę muzikos mokyklą (dabar – Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla), aštuoniolikmetis jaunuolis įstojo į prof. G. Ginzburgo fortepijono klasę Maskvos konservatorijoje, o ją baigė jau įgijęs dvi – fortepijono ir vargonų – specialybes.

L. Digrio iniciatyva 1962 m. buvo atkurta vargonininkų specialybė Lietuvos konservatorijoje. Nuo 1968 m. jo rūpesčiu pradėti rengti Vilniaus tarptautiniai vargonų muzikos festivaliai, tuo laiku – pirmieji Sovietų Sąjungoje.

L. Digrio pastangomis 1969 m. suskambo nauji vargonai Vilniaus arkikatedroje, taip pat Filharmonijoje (1963), Mažojoje baroko salėje (1976), Lietuvos muzikos akademijoje (1964), Klaipėdos universiteto salėje (1975), Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje (2003). 1991 m. prof. L. Digrio iniciatyva įsikūrė Religinės muzikos centras, kasmet surengiantis per 60 sakralinės muzikos koncertų Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje. Vargonininkas taip pat inspiravo bei pirmasis atliko daugelio lietuvių ir užsienio kompozitorių – E. Balsio, J. Juzeliūno, B. Kutavičiaus, A. Martinaičio, T. Makačino, V. Bartulio, A. Nemtino, G. Bovet – kūrinius vargonams.

L. Digrys surengė apie 2,5 tūkstančio koncertų 30-yje pasaulio šalių, o jo diskografijoje – daugiau nei dvi dešimtys plokštelių.

1976 m. Lietuvos televizijoje buvo sukurta dokumentinė apybraiža apie Leopoldą Digrį „Vargonų maestro“ (režisierė J. Janulevičiūtė). 2003 m. už nuopelnus Vilniaus miestui L. Digriui įteikta Šv. Kristoforo statulėlė, 2005 m. jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. 2008 m. prof. L. Digriui paskirta LR vyriausybės kultūros ir meno premija, 2015 m. – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

Savo knygoje „Kaip groti vargonais“ Leopoldas Digrys rašė: „Muzika gimsta tyloje ir ištirpsta tyloje. Kaip senų žmonių veidai Rembrandto portretuose. Ateina iš tamsos ir sugrįžta į tamsą. Tyla – tai nėra niekas. Kaip vakuumas. Vakuumas – tai tuštuma, kurioje gimė pasaulis. Tyloje gimsta garsas – mūsų sielų ryšys su grožio ir gėrio pasauliu.“ Šiandien belieka linkėti: palaimintos amžinosios tylos, nepamirštamasis vargonų maestro.

LNF, BNS inf.