Kartais užtenka vieno momento, kuris gali pakeisti gyvenimą. Taip nutiko kontratenorui Aryeh Nussbaumui Cohenui – Giacomo Puccini opera „Bohema“ apvertė aukštyn kojomis jo planus ir paskatino siekti dainininko karjeros. Pirmą kartą Lietuvoje, Nacionalinėje filharmonijoje, šį talentingą solistą publika galės išgirsti Vilniaus festivalio koncerte „Nušvitimai. Aryeh Nussbaum Cohen, Hossein Pishkar, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras“ birželio 10 dieną. Belaukiant šio pasirodymo A. N. Cohenas pasakoja apie magišką kontratenoro balso galią, skambėsiantį jam itin reikšmingą opusą ir netikėtus ryšius su Lietuva – „džiaugiuosi šia proga apsilankyti savo protėvių žemėje“. Solistas kviečia pasisemti „ramybės ir šviesos“ bei atsiduoti galingai muzikos patirčiai, turinčiai galios keisti ne tik jo, bet ir kiekvieno mūsų gyvenimus.
– Nuo vaikų choro Niujorke „Brooklyn Youth Chorus“ (BYC) iki Prinstono universiteto, viešosios politikos ir svarstymų apie teisės studijas iki pasaulinių scenų ir visiško atsidavimo muzikai. Kas paskatino, nulėmė rinktis būtent dainininko kelią?
– Prinstono muzikos katedra gavo abonementą, prenumeratą į puikias „Grand Tier“ vietas „Metropolitan“ operoje ir kas savaitę ar dvi rengdavo loteriją bilietams laimėti. Man pasisekė tik iš aštunto ar devinto karto – laimėjau bilietus į Giacomo Puccini „Bohemą“. Tuo metu dar nieko nežinojau apie operą, bet mane labai stipriai paveikė ši patirtis. Scenoje perteikiamos emocijos, legendinis Franco Zeffirelli pastatymas – tai buvo tobula. Tą dieną patyriau „aha“ momentą – supratau, kad privalau tapti dainininku.
– Atrodo, kad operos pasaulyje, vyriškų vaidmenų kategorijoje, siekiamybė yra laimėti tenoro balso loteriją. O kontratenoras – gana retas balso tipas. Kokios galimybės ir iššūkiai lydi šio balso tipo savininkus?
– Deja, kontratenorų operinis repertuaras yra retai pristatomas didžiosiose operos scenose, ypač mano gimtojoje JAV. Tačiau būti kontratenoru – didžiulė privilegija. Šis „angeliškas“ balso tipas gerokai atsveria iškylančius sunkumus ar iššūkius. Kontratenorai traukia žmones. Pavyzdžiui, kai išeinu į sceną, niekas nesitiki išgirsti tokį aukštą balsą, kai mato aukštą (mano ūgis – 190 cm), plačiapetį vyrą. Tad kai pradedu dainuoti – klausytojai iškart susidomi, įsitraukia. Man labai patinka ši kontratenorų balso galia.
– Daugelis atlikėjų instrumentininkų siekia suformuoti savo autentišką garsą, išgauti nepakartojamą skambesį. Dainininkų atveju instrumentas jau ir taip yra nepakartojamas ir išlieka visada unikalus – juk tai jūsų pačių kūnas.
– Vienos didžiausių dainininkų profesijos džiaugsmų ir problemų kyla iš to, kad mūsų instrumentas yra mūsų kūnas. Juk balsas keičiasi kasmet – jei ne kas mėnesį ar net kiekvieną dieną. Todėl neįmanoma pasiekti „finišo“, neįmanoma tobulai įvaldyti technikos. Tačiau tai kartu ir privalumas, nes atsiranda vis naujų galimybių – balsas kinta, vystosi. Būti dainininku reiškia visada išlikti mokiniu ir nuolat tyrinėti savo atlikimo galimybes. Tai man labai patinka.
– Kas Jums padeda puoselėti unikalią meninę išraišką?
– Esu labai laimingas turėdamas nuostabią žmoną Abbi ir vienerių metų sūnų Eli. Jie padeda man tvirtai stovėti ant žemės. Kai nesu scenoje, dažniausiai žaidžiu su sūnumi: vaikštome po sekvojų miškus netoli mūsų namų Šiaurės Kalifornijoje, stebiu, kaip jis tyrinėja pasaulį. Šios gyvenimo patirtys labai praturtina mano meninę išraišką – gyvenimas už scenos ribų suteikia naujų emocijų ir patirčių, kurias galiu perteikti publikai. Na, o prieš kiekvieną pasirodymą turiu tam tikrą rutiną – bėgimas, joga, „Alexander“ technikos meditacija ir galiausiai balso apšilimo pratimai. Taip paruošiu tiek savo balsą, kūną, tiek protą.
– Artėjančiame Vilniaus festivalio koncerte atliksite baroko vokalinius šedevrus ir S. Barberio bei M. Ravelio miniatiūras. Kaip pristatytumėte šią programą?
– Artėjančio koncerto programa sudaryta iš įvairaus repertuaro, apimančio daugiau nei du šimtmečius muzikos istorijos. Tačiau visus skambėsiančius opusus jungia bendra tematika – šviesos pojūtis, kuris slypi kiekviename iš mūsų, net ir tamsos akivaizdoje. Muzika gali tapti paguoda ir pabėgimu nuo rūpesčių – šiandien to reikia labiau nei bet kada. Tikiuosi, kad klausytojai po koncerto išsineš daugiau ramybės ir šviesos.
– Išties, tiek Jūsų išskirtas šviesos pojūtis, tiek artėjančio koncerto pavadinime figūruojantis žodis „nušvitimai“ puikiai perteikia skambėsiančius kūrinius. Galbūt iš jų išsiskiria tam tikras opusas, kuris Jums turi ypatingą reikšmę?
– Taip – tai būtų M. Ravelio „Kaddish“ iš „Dvi hebrajų melodijos“. Tai malda, kurią vaikystėje kasdien sakydavau sinagogoje. M. Ravelis ją pavertė nuostabiu kūriniu, perteikiančiu tradicinius žydiškus muzikos motyvus. Atlikdamas šį kūrinį jaučiu ypatingą dvasinį ryšį su skambančia muzika. Išties labai laukiu savo pirmojo apsilankymo Vilniuje – esu aškenazių žydų palikuonis, dalis jų yra kilusi iš Šiaurės Lenkijos ir Vilniaus. Labai džiaugiuosi proga apsilankyti savo protėvių žemėje.
– Tai ne tik pirmasis Jūsų vizitas Lietuvoje, bet ir pirmas kartas bendradarbiaujant su dirigentu Hosseinu Pishkaru. Turint omenyje programoje skambėsiančius baroko opusus iškyla svarbūs interpretavimo niuansai – ar turite kokią paslaptį, kaip atrasti tarpusavio ryšį ir pasitikėjimą muzikoje?
– Stengiuosi rimtai žiūrėti į darbą, bet ne į save patį. Pozityvi ir smagi atmosfera padeda atsipalaiduoti ir pasiekti geriausius rezultatus. Visada į repeticijas ateinu nusiteikęs atvirai, ypač kai su kolegomis susitinkame vos kelios dienos iki koncerto. Labai laukiu mums visiems pirmo susitikimo ir bendradarbiavimo tiek Vilniuje, tiek Kaune.
– Šiemet Vilniaus festivalis švenčia savo 30-ąjį jubiliejų. Ko palinkėtumėte šia proga?
– Tai nuostabus jubiliejus – sveikinimai! Žydų tradicijoje gyvuoja palinkėjimas „iki šimto dvidešimties“, tad linkiu dar daug dešimtmečių ir daug įkvepiančių muzikinių patirčių Lietuvos publikai. Bravi tutti!
– Dėkoju už pokalbį.
Parengė Faustina Dedūraitė
***
30-ojo Vilniaus festivalio atidarymo koncertas „Nušvitimai. Aryeh Nussbaum Cohen, Hossein Pishkar, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras“ vyks birželio 10 d., trečiadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje. Visi festivalio koncertai skelbiami interneto svetainėje filharmonija.lt. Festivalio rengėjai: Lietuvos nacionalinė filharmonija ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, pagrindinis rėmėjas – Vilniaus miesto savivaldybė.
