Rugpjūčio 8-ąją žymus violončelininkas Saulius Lipčius, pusšimtį metų buvęs Čiurlionio kvarteto meno vadovu, mini gražų jubiliejų – 80-metį. „Kaip jaučiuosi? Pakanka ir ištvermės, ir kūrybinių sumanymų. Daug kas sekasi man, kvartetui, mano vaikams, anūkams. Tas duoda impulsą gyventi aktyviai, laikytis ir laukti ateities. Aš – jau trečios kartos muzikantas. Belieka džiaugtis, kad dar viena ir kita karta nuėjo tuo pačiu keliu“, – yra pasakojęs „Žinių radijo“ laidoje „Išmanioji klasika“, kai jį prieš dešimtmetį kalbino Julijus Grickevičius. 

Viskas prasidėjo nuo močiutės Marijos Marčinkevičaitės-Lipčienės – Paryžiuje studijavusios garsios tarpukario Lietuvos operos solistės, mecosoprano, dainavusios su tokiais žymiais scenos partneriais kaip Fiodoras Šaliapinas. Mama – pianistė Aldona Lipčiūtė. Vaikystė bėgo pas močiutę Kaune, ji bendravo su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio seserimi Valerija Čiurlionyte-Karužiene, šioji buvo viena įkvėpėjų, paskatinusių pažinti muziko kelią.

Šešerių Saulius persikraustė pas tėvus į Vilnių, mama nutarė leisti jį į muzikos mokyklą. „Aš taip nenorėjau! Kokia dar mokykla, muzika ir taip galiu domėtis“, – juokdamasis prisipažįsta. Mokykloje komisija apžiūrėjo rankas ir nutarė: labai tiks violončelei. Vienas lūžių pasirenkant kelią buvo Lietuvos kvarteto muzikanto Michailo Šenderovo pamokos. Studijų tuometėje Lietuvos konservatorijoje metu teko privaloma kvarteto disciplina, susitiko keturi talentingi muzikantai. Kad jie liktų drauge, daug prisidėjo žymusis smuikininkas, profesorius Eugenijus Paulauskas, kuris įžvelgė, jog šitas kolektyvas gali darniai sugyventi. „Tos pačios idėjos, muzikinis pasišventimas, atsakomybė, aukojimasis dėl profesijos, savo kolektyvo. Jis subūrė mus rimtesniam darbui“, – prisimena S. Lipčius.

Pirmoji 1968-aisiais susibūrusio kvarteto sudėtis: pirmasis smuikas Rimantas Šiugždinis, antrasis – Saulius Kiškis, altininkas Aloyzas Grižas ir violončelininkas Saulius Lipčius.

„Kai baigėme konservatoriją, mums nedavė galimybės dirbti kvartete visu etatu. Jau buvo garsus Lietuvos kvartetas, laimėjęs laurus tarptautiniame konkurse Lježe, Vilniaus kvartetas, vėliau nugalėjęs ten pat. Iškilo klausimas: kam tas trečias kvartetas, juk jam reikėtų skirti pinigų, steigti etatus. Norėdami įrodyti, kad galime būti tuo trečiuoju kvartetu, ketveriems metams emigravome į tuomet žymų Rusijos kurortą Sočį. Sočio filharmonija buvo paskelbusi konkursą į kvarteto vietą. Nuvažiavome ir vienbalsiai jį laimėjome, įveikę Gruzijos, Krasnodaro krašto ir kitų vietovių kvartetus. Kolektyvui reikėjo pavadinimo. Pagalvojome: jei Maskvoje veikia Beethoveno kvartetas, kodėl Sočyje negali būti Čiurlionio? Patys pavadinimo negalėjome prisiskirti, reikėjo gauti Ministrų tarybos, Kultūros ministerijos leidimus. Taip pat – giminių sutikimą. Tuomet dar buvo gyvos seserys Jadvyga Čiurlionytė, Valerija Čiurlionytė-Karužienė. Jos nesidalino Čiurlionio vardu, stengėsi, kad jis būtų suprantamas, pripažintas, kad tai būtų išskirtinis vardas Lietuvoje. Bet Čiurlionio vardas buvo suteiktas menų gimnazijai. Pasiprašėme ir mes. Tuo metu prasidėjo kvarteto kelias atgal į Lietuvą, nes čia buvo sunerimta, kad keturi lietuviai dirba kažkur prie Juodosios jūros. Sulaukėme tuomečio kultūros ministro Dainiaus Trinkūno kvietimo į grįžti, Filharmonijoje mums davė etatą. Čiurlionio vardą gavome 1977-aisiais ir didžiuojamės jį nešiodami“, – tokia kvarteto storija Sauliaus Lipčiaus lūpomis.

1990 m. Čiurlionio kvartetui pirmajam iš Lietuvos menininkų buvo suteiktas aukščiausias Lietuvos kultūros apdovanojimas – Nacionalinė kultūros ir meno premija. 2004 m. tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse Šveinfurte (Vokietija) kvartetas laimėjo II premiją. Po debiuto garsiojoje Londono „Royal Festival Hall“ kultūros žurnalas „Musical Opinion“ rašė apie „nuostabią, tiesiog genialią kūrinių interpretaciją, kuri Londono kamerinės muzikos mėgėjams priminė, kaip turi būti atliekama kvarteto muzika“. Didelio užsienio publikos ir spaudos susidomėjimo sulaukė Čiurlionio kvarteto koncertai pasaulinėje parodoje „EXPO Aichi“ Japonijoje, pasaulinėje „MIDEM 2005“ mugėje Prancūzijoje, gastrolės Europoje, Kanadoje, JAE, JAV, Meksikoje, Japonijoje, Kinijoje ir kitur. Kolektyvas dalyvavo prestižiniuose festivaliuose, tokiuose kaip „Prahos pavasaris“, Šlėzvigo-Holšteino, „Europamusikale“, „Amadeo“ Zagrebe, „Šilko kelias“ Kinijoje, Šv. Magnuso festivalis Škotijoje, Lietuvos kultūros sezonų pradžios renginiai Krokuvoje ir kiti.

Trys pirmosios kvarteto sudėties muzikantai galiausiai paliko kolektyvą, o Saulius Lipčius daug metų grojo su jaunesniais kolegomis, nenusileisdamas jiems polėkiu ir energija. Juokaudamas sakydavo, kad „jaunesni kvarteto nariai visada tempė jiems nenusileisti“. 2018-aisiais savo pultą užleido kitoms kartoms.

Šiandien Čiurlionio kvartetą, kurio raidą sukaktuvininkas nuolat stebi, sudaro primarijus Jonas Tankevičius, antrasis smuikas Darius Dikšaitis, altininkas Gediminas Dačinskas, o violončelės poziciją laikinai dalijasi kviestiniai muzikantai, dažniausiai griežia Liudvikas Silickas. Jie toliau sėkmingai garsina Lietuvos ir M. K. Čiurlionio vardą pasaulyje – daug gastroliuoja, yra pelnę pripažinimą Europoje ir Azijoje.