Bilietai
Kalendorius
Kalendorius
**
P A T K P Š S

Narbutaitė, Vaskas, Messiaenas. LKO, choras „Vilnius“, Kristina Anusevičiūtė, Benjamin Haemhouts

2024 03 20
19.00
Vilnius
Filharmonijos Didžioji salė
Organizatorius: Lietuvos nacionalinė filharmonija
Trukmė: ~2 val.
Amžiaus cenzas: 7 m.

Atlikėjai

LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS
(meno vadovas ir dirigentas Sergej Krylov)
Choro VILNIUS moterų grupė
(meno vadovas ir vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas)
Ansamblis GIUNTER PERCUSSION
(vadovas Pavel Giunter)
Solistė KRISTINA ANUSEVIČIŪTĖ (altas)
Dalyvauja: JOLANTA SILKAUSKIENĖ (fortepijonas), JONĖ PUNYTĖ (čelesta), MOTIEJUS BAZARAS (Martenot bangos)
Dirigentas BENJAMIN HAEMHOUTS (Belgija)

Programa

ONUTĖ NARBUTAITĖ – „Otro río“ („Kita upė“) styginiams (premjera Lietuvoje)
PĒTERIS VASKS – Koncertas altui ir styginių orkestrui
OLIVIER MESSIAEN – „Trys mažosios liturgijos apie dieviškąją esatį“ („Trois Petites Liturgies de la Présence Divine“)moterų chorui, fortepijonui, Martenot bangoms, mušamiesiems ir styginių orkestrui

Apie renginį

Šiame XX–XXI a. muzikos koncerte prie Lietuvos kamerinio orkestro dirigento pulto stoja belgų dirigentas ir kompozitorius Benjaminas Haemhoutsas. Jau 15 metų jis yra Belgijos orkestro „Casco Phil“ meno vadovas, itin daug dėmesio skiriantis šiuolaikinei muzikai. Dirigentas dažnai prisideda prie projektų remtiniems vaikams, yra alternatyvaus kultūros finansavimo Belgijoje pradininkas. Nuo 2019 m. B. Haemhoutsas vadovauja „Antverpeno pavasario“ festivaliui, į jį kviečia novatoriškus klasikinės ir šiuolaikinės muzikos atlikėjus, ansamblius, šokio trupes, orkestrus, Belgijos popmuzikos ir roko atlikėjus. „Mano tikslas – kurti naujas koncepcijas, tyrinėjančias muzikos, teatro, šokio, elektronikos ir poezijos derinį, paverčiant pasirodymus visapusiška ir nuostabia patirtimi“, – sako B. Haemhoutsas.

„Otro río“ („Kita upė“, 2022) Onutei Narbutaitei užsakė Ostrobotnijos kamerinis orkestras savo 50-mečio proga, su šiuo kolektyvu kompozitorę sieja daugiametis kūrybinis ryšys. „Apibrėžti šią muziką įvardinant labai sunku. Talpi ir gilią konotacijų istoriją turinti „upės“ metafora savaip siejasi su kitu mano opusu – „krantas upė simfonija“ (2007). Dabar yra kitas mano laikas, kitas pasaulio laikas, tai ir „kita upė“, – sako O. Narbutaitė.

Turbūt dažniausiai atliekamo latvių kompozitoriaus Pēterio Vasko Koncerto altui ir styginių orkestrui (2016) solistė – altininkė Kristina Anusevičiūtė, kuriai šiemet įteikta Jaunojo muzikos atlikėjo premija už profesinį meistriškumą, svarų indėlį į muzikos meną, aktyvią koncertinę veiklą, Lietuvos vardo garsinimą. K. Anusevičiūtė yra Valstybinio Vilniaus kvarteto narė, įvairių festivalių dalyvė, veda meistriškumo pamokas.

Koncerto antroje dalyje skambės vienas iškiliausių XX a. prancūzų muzikos klasiko Olivier Messiaeno kūrinių – kantata „Trys mažosios liturgijos apie dieviškąją esatį“, sukurta 1943–1944 metais. Nepaisant sakralinių tekstų, tai nėra liturginis kūrinys, jis pirmiausia skirtas atlikti koncertų salėse, nors kompozitorius teigė, kad atskiros kantatos dalys gali būti atliekamos per mišias. Pagrindinė kūrinio idėja atspindi dieviškąjį buvimą: Dievas yra visur esantis.