Apie renginį

Gėlių laikrodžio, paros laiką žyminčio skirtingomis paros valandomis pražystančiomis gėlėmis, idėja įkvėpė sukurti „Muzikinį gėlių laikrodį“. Netikėtą paralelę įprasmina skirtingas muzikos istorijos epochas atstovaujantys kūriniai. Muzikinio gėlių laikrodžio ciferblato skersmens linijas nubrėžia neoklasicizmo ir baroko dialogas, mezgamas per įvairias muzikines ir temines sąsajas.

Į skirtingus istorinius laikotarpius klausytojus nukels ansamblis „Musica humana“ ir jo svečiai – fortepijoninis Z. Ibelhaupto ir R. Rikterės duetas.

Muzikines valandas skaičiuoti pradės žymiausi baroko opusai – ankstyvojo klasicizmo kompozitoriaus, vieno iš J. S. Bacho sūnų W. F. Bacho Sonata dviem fortepijonams, paskutinis pirmojo A. Vivaldi sonatų ciklo kūrinys ir pati baroko kvintesencija – J. S. Bacho Koncertas dviem fortepijonams.

Toliau programoje – XX a. neoklasicizmo klasika. J. Françaix „Gėlių laikrodis“ (1959) – tai Charles’io de Gaulle’io ir Naujosios bangos kino klestėjimo epochos atspindys. Kiekviena „Gėlių laikrodžio“ dalis – maža muzikinė mizanscena, vaizduojanti vis kitą paros laiką ir jo metu pražystančią gėlę.

Muzikines valandas toliau skaičiuos prancūzo D. Milhaud garsinė Molière'o pjesių interpretacija. Aliuzija į tuos laikus nėra vien tik nemuzikinė kompozitoriaus fantazija – siuitoje „Skaramučas" (1937) gausu dramaturgo amžininko Johanno Sebastiano Bacho muzikos stilizacijų, o nuo Molière'o neatsiejamą komedijos elementą perteikia tarpukario prancūzų muzikai būdingos detalės.