Prisikėlimo kanonas
Atlikėjai
VROCLAVO BAROKO ANSAMBLIS (Lenkija):
ALDONA BARTNIK, ALEKSANDRA TURALSKA (sopranai)
PIOTR OLECH, DANIEL ELGERSMA (kontratenorai)
MACIEJ GOCMAN, FLORIAN CRAMER (tenorai)
VOLODYMYR ANDRUSHCHAK, TOMÁŠ KRÁL (bosai)
Meno vadovas ir dirigentas ANDRZEJ KOSENDIAK (Lenkija)
Programa
MYKOLA DYLETSKY (1630–1690) –
„Liturgia Rekwialna“ („Requiem liturgija“);
„Kanon Zmartwychwstania“ („Prisikėlimo kanonas“)
Apie renginį
Su Lietuva gražią draugystę užmezgęs ir jau ne pirmą kartą pas mus viešintis kolektyvas iš Lenkijos – Vroclavo baroko ansamblis bei jo meno vadovas ir dirigentas Andrzejus Kosendiakas – šįkart dovanoja vokalinės sakralinės muzikos programą. Laikydamasis savo krypties – iš užmaršties prikelti mažai žinomus Vidurio Europos autorius ir jų kūrinius, ansamblis daugiausiai atlieka bei įrašinėja įvairią senąją muziką – nuo kamerinių kūrinių iki oratorijų ir kantatų. Koncerte Šv. Kazimiero bažnyčioje skambės Lietuvoje nežinomo XVII a. ukrainiečių kilmės kompozitoriaus ir teoretiko Mykolos Dyleckio sakraliniai kūriniai, kuriuos Vroclavo baroko ansamblis, galima sakyti, iš naujo atrado ir įrašė į kompaktinę plokštelę. Įdomu, kad Dyleckis turi sąsajų su Vilniumi: mokėsi Vilniaus jėzuitų akademijoje, vėliau Vilniuje yra dirbęs kaip regentas ir bažnytinio giedojimo mokytojas.
Koncerte pristatomi du Dyleckio sakraliniai kūriniai, skirti dviem keturių balsų vokaliniams ansambliams. Dirigentas A. Kosendiakas sakė, kad pirmą kartą Dyleckio muziką jis pažino 2019 m., kai su Vroclavo baroko ansambliu Kyjive atliko ištraukas iš jo „Requiem liturgijos“: „Tuomet tai man padarė didžiulį įspūdį, o toliau dirbdamas su šio kompozitoriaus muzika bei diriguodamas koncertus suvokiau, kad turiu reikalą su išskirtiniu unikaliu repertuaru. Juk Dyleckio kūryboje žaviai susitinka Rytai ir Vakarai: Rytų Bažnyčios kalba, liturgija ir melodika sąveikauja su Vakarų kompozicinėmis technikomis ir muzikos stiliais.“ Dirigentas teigia taip pat atradęs, kad vienas iš būdų, kaip polifonija atėjo į stačiatikių muziką, buvo Dyleckio kūryba – jo saitai su lenkų kompozitoriais arba itališkojo stiliaus išmanymas. „Gali būti, kad šis procesas padarė įtaką stačiatikių muzikai ir ši negrįžo prie visiško monodiškumo kaip XIV ar XV amžiuje. Taigi turime įrodymų, kad to meto Lenkijos ir Lietuvos sandrauga buvo nevaržomų meninių idėjų mainų ir jų persipynimo erdvė, kad Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje buvo dedami Europos integracijos kultūros srityje pamatai“, – teigia A. Kosendiakas.
Įėjimas laisvas