Apie renginį

„Nepriekaištingas orkestro unisonas paruošė erdvę, tarsi sklindančią į nebūtį, į virpesių sklidiną ramybę. Dirigento pasiūlytos prasmingos ilgos pauzės leido klausytojui tą ramybės būseną išlaikyti. Trimitai priminė kitus operos tematinius pradus, sudrumstė mąslią būseną. Liejosi gražūs orkestro instrumentų dialogai“, – taip Rita Aleknaitė-Bieliauskienė rašė apie Vilniaus festivalio koncertą „Trys herojai: Wagner, Liszt, Strauss“, išsakydama komplimentus jau gerai mūsų publikai žinomam dirigentui Victorienui Vanoostenui ir Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (LNSO).

Spalio 5 d. išgirsim tris romantiškuosius herojus – skambės Wagnerio, Schumanno ir Mahlerio kūriniai, prie dirigento pulto matysime V. Vanoosteną, trejiems metams tapusį LNSO pagrindiniu kviestiniu dirigentu. Maestro studijavo fortepijoną Paryžiaus konservatorijoje, dirigavimą Paryžiuje ir Helsinkyje; šiuo metu yra Danieliaus Barenboimo asistentas Berlyno teatre „Staatsoper Unter den Linden“. V. Vanoostenas kviečiamas diriguoti Paryžiaus kameriniam, Berlyno „Staatskapelle“, Marselio filharmonijos, Vienos „Tonkünstler“, Monrealio „Métropolitain“ ir kitiems orkestrams, koncertavo su tokiais solistais kaip Stéphanie d’Oustrac, Karine Deshayes, Sabine Devieilhe, Marianne Crebassa, Rolando Villazónas. Dirigentas apdovanotas Prancūzijos Respublikos ordinu už nuopelnus Prancūzijos kultūrai.

Roberto Schumanno Koncerto violončelei ir orkestrui a-moll solistas – Maximilianas Hornungas gimė 1986 m. Augsburge, violončele pradėjo groti būdamas aštuonerių, o vienas jo mokytojų buvo Davidas Geringas. M. Hornungas griežia su tokiais orkestrais kaip Londono filharmonijos, Ciuricho „Tonhalle“, Čekijos filharmonijos, Vienos, Bambergo, Pitsburgo, Dalaso simfoniniai ir kitais. Jis yra bendradarbiavęs su Yannicku Nézét-Séguinu, Esa-Pekka Salonenu, Danieliu Hardingu, Bernardu Haitinku, Anne-Sophie Mutter, Antje Weithaas, Hélène Grimaud, Christianu Tetzlaffu, Lisa Batiashvili ir kitais garsiais muzikais, ir pasirodo Vienos „Musikverein“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Londono „Wigmore Hall“, Berlyno, Kelno, Eseno filharmonijų salėse.

Be minėto Schumanno Koncerto violončelei, sukurto vėlyvuoju kūrybos periodu (1850), šį vakarą skambės Richardo Wagnerio operos „Lohengrinas“ uvertiūra, dar vadinama preliudu (1848), ir didingoji Gustavo Mahlerio Simfonija Nr. 5 cis-moll (1902), kurios IV dalis – garsusis Adagietto. Pasak kompozitoriaus, jam parašyti simfoniją – tai tas pat, kas muzikinės technikos priemonėmis sukurti pasaulį.