Ant Nacionalinės filharmonijos sienų – jau penki garsiems čia kūrusiems menininkams skirti skulptoriaus Mindaugo Šnipo bareljefai. Žydų bendruomenė „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“, vadovaujama Algirdo Malco, taip įamžino Aleksandro Livonto (1920–1974), vieno garsiausių Lietuvoje gyvenusių smuikininkų, atminimą. Nepaprasto virtuoziškumo ir artistiškumo muzikantas, pedagogas įkvėpdavo kompozitorius rašyti jam kūrinius, ypač daug bendradarbiavo su lietuvių kūrėjais Baliu Dvarionu, Stasiu Vainiūnu, Eduardu Balsiu ir kitais. Aleksandras Livontas mirė 1974-ųjų lapkričio 12-ąją po koncerto Filharmonijoje, artistas sukniubo persirengimo kambaryje sustojus širdžiai. Žymaus XVIII a. smuikų meistro Guadagnini pagamintas instrumentas, kuriuo jis griežė, po mirties atiteko talentingajam Raimundui Katiliui, deja, šį ištiko tokia pat lemtis, kaip ir jo mokytoją. 

Livonto bareljefą atidengė Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė ir A. Malcas. Tarp kalbėjusiųjų buvusi legendinio smuikininko mokinė Edita Vasiliauskaitė dalijosi itin šiltais prisiminimais, skaitė profesoriaus mokinių, pabirusių po visą pasaulį, laiškus.

Ingos Juodytės nuotraukos