Dvi savaitės Jungtinėse Amerikos Valstijose, šeši įspūdingi koncertai, kai klausytojai sėdi ne tik salėje, bet ir už durų, daug užsimezgusių kontaktų ir išpildyta misija tiesti kultūros tiltus, garsinti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą kitąmet minint 150-ąsias jo gimimo metines, primintas Lietuvos narystės NATO 20-metis, rinkta parama Ukrainai, – visus šiuos tikslus Nacionalinės filharmonijos ansamblis „Musica humana“ ką tik išpildė. Taip pat JAV nebuvo pamirštas ir šio kolektyvo 50-metis.

Gastrolės – istorinės, nes daugybę šalių apkeliavęs solisto ir dirigento Roberto Beinario vadovaujamas ansamblis dar nebuvo koncertavęs JAV. Nemažo kolektyvo kelionei rengtasi ilgai, patirta nemažai streso, užtat viešnagė vyko itin sklandžiai. Į koncertus ėjusi publika – ne tik vietos lietuviai, kartais amerikiečių būdavo net ir daugiau. Keliaudami po šalį „Musica humana“ nariai ir prie jų prisijungę keli atlikėjai gyveno lietuvių išeivių šeimose ir negalėjo atsistebėti, kaip po dešimtmečių svetur jie gražiai kalba gimtąja kalba.

Visko pradžia – profesoriaus obojininko Roberto Beinario ir JAV gyvenančio vargonų virtuozu vadinamo Virginijaus Barkausko bičiulystė – pastarasis nesyk koncertavo Lietuvoje su „Musica humana“. Bendras gastroles JAV jie pradėjo planuoti dar 2018-aisiais. „Tačiau tada prasidėjo pandemija ir planus teko atidėti. Bet artėjant „Musica humana“ 50-mečiui tas planas po truputį pradėjo virsti tikrove. Tą padaryti padėjo Long Ailando, Harfordo lietuvių bendruomenės, Ukrainos institutas, Lietuvos generalinis konsulatas Niujorke, Lietuvos kultūros institutas, Kultūros ministerija, taip pat, žinoma, Nacionalinės filharmonijos vadovybė, – daug žmonių suvienijo pajėgas, kad ši svajonė išsipildytų“, – pasakoja koncertų vadybininkė, sopranas Jomantė Šležaitė-Paukštė, drauge su ansambliu keliavusi po Ameriką ir ten koncertavusi.

Pirmasis koncertas – milžiniškoje Hartfordo Šv. Juozapo katedroje, kurioje telpa tūkstantis žmonių, paskutinis – Long Ailando katedroje. „Vien pamačius šias įspūdingas šventoves užgniaužia kvapą. Juose esantys vargonai – ypatingi, tokius Europoje, spėju, mažai kas turi. Ten skambėjusi muzika atsiskleidė dar ryškiau, profesionaliau, kūriniai sušvito naujomis spalvomis. Visi koncertai buvo prasmingi ir vertingi, garsinantys ir Čiurlionio, ir dabarties lietuvių kompozitorių vardus“, – sako J. Šležaitė-Paukštė.

„Nuostabus V. Barkausko muzikavimas ir didžiausio instrumento valdymas yra užburiantys ir labai įtaigūs! Pažymėčiau, kad be pažinties su Virginijumi ši kelionė tiesiog nebūtų įvykusi. Didžiausias ačiū Astai Barkauskas už rūpestį ir globą per visą turą. Nuostabūs žmonės daro stebuklingus dalykus dėl muzikos ir Lietuvos kultūros“, – po kelionės džiaugiasi R. Beinaris.

Viename koncertų Long Ailande dalis „Musica humana“ muzikantų grojo mišiose – pritarė ten giedančiam chorui. Anot gastrolių vadybininkės, visiems bažnyčioje kūnu lakstė šiurpuliukai, visi kartojo, kad tokių mišių dar nebuvo patyrę. Publiką ypač domino šiuolaikinės kompozitorės Vaidos Striaupaitės-Beinarienės kūrinys „Protėvių laiškai“, kuriame skamba sutartinių citatos. „Nebuvo taip, kad amerikiečiai neprieitų ir neklaustų, kas tai yra. Atvežėme jiems dalelę Lietuvos“, – šypsosi gastrolių vadybininkė.

Susitikimą Ukrainos institute Niujorke muzikantai vadina įspūdingu, nes tiek klausytojų nesitikėjo ir patys organizatoriai – į salę netilpę žmonės buvo sodinami vestibiulyje už durų. Ten kartu su „Musica humana“ pasirodė charizmatiška ukrainiečių smuikininkė Solomiya Ivakhiv, šiuo metu gyvenanti JAV, ir Amerikoje jau šaknis įleidęs vienas ryškiausių lietuvių pianistų Andrius Žlabys. „Andrius palyginti dažnai koncertuoja Lietuvoje, bet – su simfoniniais ar kameriniais orkestrais, o su „Musica humana“ jis grojo pirmąsyk ir – šalyje, kurioje pats gyvena. Jo skambintas kūrinys sulaukė labai gražių publikos reakcijų“, – prisimena J. Šležaitė-Paukštė. Publiką sukrėtė fojė eksponuojamos fotografijos, kuriose – fronte žuvę žinomi Ukrainos menininkai. Kitą dieną po koncerto Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Niujorke muzikantus priėmė naujasis konsulas Dovydas Špokauskas.

Muzikantai spėjo ne tik koncertuoti, bet ir patys semtis kultūros, be kita ko, „Metropolitan Opera“ teatre Niujorke žiūrėjo Giuseppe’s Verdi „Trubadūrą“. „Orkestras grojo idealiai, lyg klausytume įrašą. Jausmai – patys gražiausi, akustika tobula, kad ir kur sėdėtum. Mes, muzikantai, pasisėmėme įkvėpimo ir noro tobulėti, – pripažįsta J. Šležaitė-Paukštė. – Svarbi ne tik ši mūsų kelionė, bet ir užmegzti ryšiai kitiems Nacionalinės filharmonijos kolektyvams gastroliuoti JAV. Sausį duosime interviu lietuvių radiją įkūrusiam išeiviui, jis nori pakalbėti apie mus ir kelionę. Tikimės, ji nebus paskutinė.“

Parengė Dalia Musteikytė