Apie renginį

Vilniaus fortepijono festivalio uždarymo vakarą savo muzikavimu papuoš šio festivalio įkūrėja ir meno vadovė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, pianistė Mūza Rubackytė – viena svarbiausių Lietuvos muzikinės kultūros ambasadorių pasaulyje, užmezgusi meninius ryšius su daugeliu žymiausių pasaulio atlikėjų, kviečianti juos pasirodyti Nacionalinės filharmonijos scenoje.

Šį kartą publika turės progą pasimėgauti vėl į Vilniaus sceną sugrįžtančio vieno autoritetingiausių dabarties dirigentų šveicaro Stefano Lano interpretacijomis. Maestro S. Lano žinomas ir kaip operų dirigentas, kviečiamas į žymiausius pasaulio operos teatrus. Lietuva su maestro susipažino jau prieš pora dešimtmečių – 2003 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre jis vadovavo Giacomo Puccini operos „Turandot“ pastatymui, ne kartą yra dirigavęs Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, dalyvavęs Vilniaus fortepijono festivalyje, atlikęs programas soluojant M. Rubackytei, 2004 m. LNSO, diriguojamas Juozo Domarko, pirmą kartą Lietuvoje atliko naują jo sukurtą Trečiąją simfoniją. Už kūrybą S. Lano yra pelnęs BMI prizą, Rockefellerio fondo premiją bei Nacionalinės menų ir literatūros sąjungos įsteigtą „Firestone Award“. Taigi, būdamas ir kompozitorius, S. Lano festivalio publikai šiemet dovanoja naujausio savo opuso pasaulinę premjerą! Tai M. Rubackytei dedikuotas Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 (partitūroje užrašyta: à Mūza Rubackytė avec admiration et affection), jį pianistė atliks su S. Lano diriguojamu Nacionaliniu simfoniniu orkestru.

M. Rubackytės ir S. Lano kūrybinė draugystė užsimezgė jiems koncertuojant Santjage (Čilėje) ir tęsiasi beveik 25-erius metus. „Negalėjau nė įsivaizduoti, kad koncertas Čilėje galiausiai atves mane į Lietuvą: pirmiausia į Nacionalinį operos ir baleto teatrą diriguoti Puccini „Turandot“, o paskui į darbą su nuostabiu orkestru, kuriuo šį vakarą mėgausitės jūs, mieli klausytojai“, – sako dirigentas. Kažkada Vilniuje paragintas parašyti fortepijoninį koncertą M. Rubackytei, S. Lano tai ir padarė, bet... koncertinėje kelionėje po Argentiną partitūros rankraštis buvo pavogtas! „Tačiau Mūza taip lengvai nepasidavė. Bėgant metams man primindavo, kad vis dar laukia koncerto. Prasidėjusi pandemija suteikė laiko išpildyti pažadą, kuris veikiau yra ne kūrinio užsakymas, o meilės ir susižavėjimo Mūza bei puikiu simfoniniu kolektyvu aktas“, – pasakoja S. Lano ir kviečia pasimėgauti šių dviejų asmenybių ir Nacionalinio simfoninio orkestro muzikiniais atradimais ir bendryste.