Apie renginį

Regis, vaizdinga ir trapi, „nailono uždangos“ metafora iš tiesų byloja apie Šaltojo karo ideologijos kontekste tvyrojusias nuotaikas, menininkų siekius ir gyvenimus. Kaip šiame kontekste klostėsi lietuvių muzikos keliai, kaip tai palietė muzikantų, kompozitorių, jų artimųjų likimus? Bacevičių šeimos pavyzdys liudija itin painią, dramatišką to meto padėtį. Vytautas ir Grażyna Bacevičiai – brolis ir sesuo, kurių keliai XX a. 4-ajame dešimtmetyje radikaliai išsiskyrė, nulemdami skirtingus likimus. Smuikininkė virtuozė Grażyna – atstovaujanti Lenkijos kompozitoriams, priklausiusi prieškario ir pokario laikotarpiui, rašiusi neoklasikiniu stiliumi ir laikoma pirmąja kompozitore moterimi lenkų muzikos istorijoje, minima tarp žymiausių kūrėjų, apdovanota garbingomis premijomis, o jos simfoniniai ir kameriniai opusai skamba koncertų scenose. Jos brolis Vytautas Bacevičius – į JAV pasitraukęs pianistas, kosminės muzikos viziją aistringai savo kūryboje troškęs įgyvendinti kompozitorius, atstovaujantis Lietuvai ir skambiai vadinamas lietuviškojo muzikos avangardo šaukliu. Vytautas ir Grażyna susitikdavo retai, tačiau laiškuose į seserį Vytautas kreipdavosi „Miela Grażynka!“, pasirašydavo „Tavo Witek“, smulkiai nagrinėdavo vienas kito muziką ir siųsdavo natas.

Šis vakaras tęsia prieš metus inicijuotą koncertų ciklą „Per nailono uždangą“, kurio programoje atgaivinami to meto garsų pasaulį įprasminantys muzikos kūriniai. Šįvakar – spalvinga ir novatoriška Vytauto Bacevičiaus simfoninė drobė „Elektrinė poema“ ir Grażinos Bacewicz Septintasis koncertas smuikui, o greta jų – emigracijos dalia paženklinto XX a. lenkų kūrėjo Aleksanderio Tansmano bei lietuvių nūdienos kompozitoriaus Lauryno Vakario Lopo kūriniai. Juos atlieka Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, pianistų Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto duetas, dainininkė Gunta Gelgotė ir lenkų smuikininkas Januszas Wawrowskis.