Apie renginį

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtadienis skamba stygomis! Ypatingos dienos koncertas, skirtas 149-osioms Čiurlionio gimimo metinėms, pateikia originalų žvilgsnį į genijaus kūrybą.

Prieš kelerius metus arfininkės Joanos Daunytės inicijuotas projektas pirmą kartą muzikos istorijoje leido išgirsti arfos garsais suskambusią Čiurlionio muziką, įrašyta ir kompaktinė plokštelė „Čiurlionis arfos stygomis“ („Naxos“). Didžio Lietuvos menininko fortepijoninės muzikos pritaikymas gitarai – tai kito jauno, talentingo muziko įgyvendintas projektas. Gitaristo Roko Jurkaus aranžuočių skaitmeninis natų leidinys, padedant Lietuvos muzikos informacijos centrui, pasiekiamas visame pasaulyje. Vertinamas už jautrų muzikavimą ir įdomias programas, Lilio muzikos ir šokio konservatorijos (Prancūzija) absolventas R. Jurkus aktyviai reiškiasi kaip koncertuojantis solistas, kamerinės muzikos atlikėjas. Šiam koncertui gitaristas parengė kelias Čiurlionio dainų aranžuotes, o gitarai ir styginių kvartetui pritaikė kompozitoriaus Mindaugo Urbaičio „Ramybę“, įkvėptą Čiurlionio paveikslo. Tai dar vienas dabarties muzikos ir Čiurlionio meno sąlyčio momentas koncerto programoje, kurioje, be gitaros skambesio, dar girdėsime ir tituluotojo Čiurlionio kvarteto atliekamus kūrinius.

Vienas iš kvarteto programos autorių – Lietuvos publikai mažai pažįstamas vokiečių kompozitorius Salomonas Jadassohnas, dėstęs Leipcigo konservatorijoje, o tarp jo mokinių buvo ir Čiurlionis. Dar viena dovana Čiurlionio gimtadieniui – naujausias kompozitoriaus, žinomo muzikos teatrui kūrėjo (spektaklis „Liudijimai“, baletas „Pradžioje nebuvo nieko“, MO parodos „Vilniaus pokeris“ muzika ir kt.) bei tapytojo Antano Jasenkos kūrinys styginių kvartetui, apie kurį autorius sako: „Kompozicijoje naudoju savo suformuotus „pusiausvyros“ dėsnius. Neatsisakau baltiškų dermių sekos, ritminių ostinato. Visuomet sieju ostinatiškumą su discipliniškumu. Tai veikiausiai pats svarbiausias principas išlikti karo grėsmės akivaizdoje gyvam ir dvasiškai, ir fiziškai. Atsikartojimas taip pat sietinas ir su begalybės ženklu.“ Nors tiesiogiai su Čiurlioniu kūrinys nesiejamas, A. Jasenka pripažino, kad jį yra smarkiai paveikusi Čiurlionio tapyba, o tai autorius mėgina ištransliuoti bent jau savo muzikoje.