Apie renginį

Naujųjų metų išvakarėse Šv. Jonų bažnyčioje tradiciškai pasirodo Lietuvos kamerinis orkestras ir jo meno vadovas, dirigentas ir smuikininkas Sergejus Krylovas, jis grieš Johanno Sebastiano Bacho Koncertus smuikui ir orkestrui. Bachas buvo ne tik žymus klavesinistas ir vargonininkas, bet ir puikiai griežė smuiku. Nuo vaikystės auklėtas profesionalaus smuikininko tėvo Johanno Ambrosijaus, dirbusio Erfurte ir Eizenache, iš jo perėmė daug žinių ir įgūdžių. Bacho sūnaus Carlo Philippo Emanuelio liudijimu, kompozitorius nuo jaunystės iki pat senatvės smuiku griežė nepriekaištingai ir puikiai išmanė visų styginių instrumentų specifiką.

Apie Josepho Haydno Simfoniją Nr. 45 fis-moll („Atsisveikinimo“) dėl jos neįprastumo pasakojamos įvairios legendos. 1772 m. Haydno globėjas ir darbdavys kunigaikštis Esterházy su svita ir orkestru per ilgai užsibuvo savo vasaros rezidencijoje: orkestrantai ten gyveno prastomis sąlygomis, šalo ir sirgo. Tiesiai to pasakyti kunigaikščiui nesiryžo net kapelmeisteris Haydnas. Tuomet jis sukūrė naują simfoniją ir pakvietė kunigaikštį pasiklausyti, o kūrinio pabaigoje surengė spektaklį: po įprastos greitosios finalo dalies suskambo lėtas Adagio, ir orkestro muzikantai, gesindami ant pultų žvakes, vienas po kito paliko sceną. Liko griežti tik pats Haydnas ir orkestro koncertmeisteris. Kunigaikštis užuominą suprato ir netrukus baigė vasaros sezoną.

Viena ilgiausiai gyvuojančių Filharmonijos naujamečių koncertų tradicijų – senųjų metų palydos skambant šiai Haydno simfonijai. Jau daugiau kaip 50 metų Lietuvos kamerinio orkestro muzikantai groja legendinį kūrinį viena po kitos gęstant žvakėms...