LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
(meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas)
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
(meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas)
DARIUS MEŠKAUSKAS (skaitovas)
Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS
ONUTĖ NARBUTAITĖ – „Melodija“ (Simfonijos Nr. 2 II dalis)
ALGIRDAS MARTINAITIS – Oratorija „Tikėjimo ir vilties invokacijos“ (2023, liturginiai, Laisvės kovų archyvo, Maironio, Vinco Mykolaičio-Putino, autoriaus tekstai)
Prasminga Vilniaus festivalio tradicija – per muziką prisiminti, apmąstyti ir paminėti Gedulo ir vilties dieną. Šios niūrios datos išvakarėse, juolab vis dar besitęsiančio karo akivaizdoje, didžiausi Lietuvos muzikų kolektyvai ir žinomi kūrėjai, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai kviečia neprarasti vilties ir vertybinių kelrodžių. Apie tai byloja Algirdo Martinaičio šešių dalių oratorija mišriam chorui, skaitovui ir simfoniniam orkestrui „Tikėjimo ir vilties invokacijos“, kuri buvo parašyta Tremtinių ir politinių kalinių atminimo datai paminėti. Invokacija (lot. invocatio) reiškia šauksmą, kreipimąsi į mus visus. „Dabartinio karo ir pasaulio suirutės laiku didžioji pokario Lietuvos žmonių tremties, įkalinimų kančia mums turi tapti šventu atminimu, sakraliuoju apmąstymu dabarčiai ir ateičiai“, – sako autorius.
Onutės Narbutaitės Simfoniją Nr. 2 (2001) sudaro dvi savarankiškos dalys. Antros dalies, pavadintos „Melodija“, atsiradimą, pasak autorės, „lydėjo Naujojo Testamento ir kitų tekstų skaitymas, pamąstymai apie Bachą. Šios refleksijos įkvėpė giesmę.“ O. Narbutaitė „Melodiją“ apibūdina kaip gana asketišką muziką: „Tai paprastas dainavimas, galbūt kilęs iš desperacijos, bet teikiantis vilties.“
Iškiliausiems kolektyvams diriguoja Robertas Šervenikas – pirmasis daugelio lietuvių kompozitorių simfoninių drobių dirigentas, dirigavęs ir šiuos du opusus per premjeras. Antrąją simfoniją O. Narbutaitė dedikavo R. Šervenikui.
Koncerte kaip skaitovas (A. Martinačio „Tikėjimo ir vilties invokacijos“) dalyvauja ir vienas žinomiausių bei tituluočiausių Lietuvos aktorių, Nacionalinės kultūros ir meno premijos, kitų svarbių apdovanojimų laureatas Darius Meškauskas, reikšmingų vaidmenų sukūręs režisierių Oskaro Koršunovo (A. Strindbergo „Kelias į Damaską“, W. Shakespeare’o „Hamletas“, G. Grajausko „Pašaliniams draudžiama“, Molière’o „Tartiufas“), Jono Vaitkaus (H. Ibseno „Visuomenės priešas“), Eimunto Nekrošiaus (S. Šaltenio „Kalės vaikai“), Elmāro Seņkovo (B. Brechto „Mama Drąsa“) ir kitų režisierių spektakliuose.
