Apie renginį

Ukrainos laisvės orkestras (Ukrainian Freedom Orchestra), jau treji metai keliaujantis po pasaulio scenas, atvyksta į Vilnių! Jo įkūrėja, dirigentė Keri-Lynn Wilson gerai žinoma mūsų publikai, Filharmonijos scenoje jau yra dirigavusi nemažai įspūdingų programų. Dirigentės karjera trunka daugiau nei dvidešimt metų, ji koncertuoja su žymiausiais pasaulio orkestrais, tokiais kaip Los Andželo, San Fransisko, Monrealio, Japonijos NHK, Zalcburgo „Mozarteumo“, Prancūzijos nacionalinis, Bavarijos radijo simfoniniai ir kitais. K.-L. Wilson bendradarbiauja su žymiausiais operos teatrais, tarp kurių – Niujorko „Metropolitan“, Londono Karališkasis, Bavarijos ir Vienos valstybiniai, Vašingtono, Tokijo nacionaliniai, Buenos Airių „Teatro Colón“.

Ukrainos laisvės orkestrą K.-L. Wilson subūrė 2022 m. pavasarį kaip atsaką Rusijos invazijai į Ukrainą. Jį sudaro muzikantai iš Ukrainos, karo pabėgėliai ir užsienyje gyvenantys ukrainiečiai. Kolektyvo gastrolių, pasirodymų sąrašas vis ilgėja – tai garsiausios pasaulio scenos, katedros, festivaliai. Minint karo metines, K.-L. Wilson inicijavo G. Verdi „Requiem“ atlikimą Lvivo operos teatre, o per antrąsias invazijos metines jos ir šio orkestro atliekamos L. van Beethoveno Devintosios simfonijos įrašą išleido „Deutsche Grammophon“. Orkestro garbės globėja yra Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apdovanojo K.-L. Wilson kunigaikštienės Olgos ordinu.

Koncerte skambės ukrainiečių kompozitoriaus ir obojininko Maximo Kolomiietso kūrinio premjera. Autorius yra ne vieno konkurso laureatas, jo muzika jau skambėjo festivaliuose Vokietijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Belgijoje, JAV, o kūrinius atliko „Wiener Symphoniker“, Arditti kvartetas, „Ensemble Modern“ (Frankfurtas), kvartetas „Amaryllis“ (Hamburgas) ir kiti. 2023 m. pagal „Metropoliteno“ operos ir Linkolno centro naujų kūrinių programą šiam kompozitoriui buvo užsakyta sukurti operą apie pagrobtus ukrainiečių vaikus.

Koncerto programoje – ir nemarioji klasika. 1859 m. Richardo Wagnerio sukurta opera „Tristanas ir Izolda“ – tai nelaimingos meilės tragiška giesmė, autoriaus manymu, atverianti „dvasinių išgyvenimų gelmes“. Joje beveik nėra sceninio veiksmo, o muzika atskleidžia įvairius dviejų pagrindinių veikėjų meilės atspalvius – laukimą, liūdesį ir skausmą, mirties troškimą ir džiūgavimą. Wagnerio Izoldą dainuos sopranas iš JAV Rachel Willis-Sørensen, pasirodanti „Metropolitan“, „Covent Garden“, Neapolio „San Carlo“, Bavarijos, Berlyno, Vienos valstybiniuose ir kituose operos teatruose.

Po Ludwigo van Beetehoveno Penktosios, „Likimo“, simfonijos (1808) premjeros, rašytojas E. T. A. Hoffmannas savo esė „Instrumentinė Beethoveno muzika“ rašė: „Ar gali atsirasti kitas toks Beethoveno kūrinys, kuris taip sustiprintų visą jo meną kaip ši kupina prasmės ir neapsakomai didinga Simfonija c-moll? Ji vis kopia ir kopia į viršukalnę, tvirtai veda klausytoją į Begalybės dvasios pasaulį! <...> Plika akimi nematomi gilieji struktūrų ir temų saitai, atsiskleidžią tik protų akistatoje, įsakmiai skelbia meistro genialumą.“