Apie renginį

Šį vakarą Lietuvos kamerinis orkestras, jo meno vadovas, smuikininkas Sergejus Krylovas ir dirigentas Modestas Pitrėnas kviečia klausytis Wolfgango Amadeus Mozarto ir Maxo Brucho kūrinių.

W. A. Mozarto uvertiūros pelnytai laikomos bene geriausiais šio žanro kūriniais. „Figaro vedybų“ uvertiūra (1786) neturi tematinių ryšių su pačia opera, veikiau tai šio sceninio veikalo emocinės atmosferos atspindys: plėtojimo veržlumas, gyvybinis aktyvumas, nenutrūkstamo judėjimo lengvumas sieja uvertiūrą su margaspalve ir žaisminga spektaklio atmosfera. Mozarto orkestrinės kūrybos kulminacija yra 1788 m. sukurta Simfonija C-dur Nr. 41, dėl didingo sumanymo ir epinio struktūros tobulumo gavusi „Jupiterio“ vardą. Ši paskutinė kompozitoriaus simfonija – tai jo gyvenimo filosofijos išraiška muzikoje: vyrauja optimizmas, patetika, yra ir komiškų elementų. Kūrinio dramaturgija neįprasta – didžiausia ir reikšmingiausia dalis yra finalas.

S. Krylovas grieš emocionalųjį vokiečių romantiko Maxo Brucho Koncertą smuikui ir orkestrui Nr. 1 g-moll, op. 26. Autorius ištikimai laikėsi šimtmečio senumo tauraus ir nuoširdaus romantizmo stiliaus. Visiems Brucho smuiko koncertams būdingas virtuozinis spindesys ir melodingumas, tačiau Pirmasis g-moll išsiskiria jaunatvišku polėkiu. Būtent jis ir tapo ne tik žinomiausiu autoriaus kūriniu, bet ir vienu populiariausių vėlyvojo romantizmo epochos smuiko koncertų.