LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
(meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas)
Solistas SZYMON NEHRING (fortepijonas, Lenkija)
Dirigentas VICTORIEN VANOOSTEN (Prancūzija)
MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS – Uvertiūra „Kęstutis“ simfoniniam orkestrui, VL 2
IGNACY JAN PADEREWSKI – Koncertas fortepijonui ir orkestrui a-moll, op. 17
EUGENIUSZ MORAWSKI-DĄBROWA – Simfoninė poema „Nevermore“ („Niekada“)
RICHARD STRAUSS – Simfoninė poema „Tod und Verklärung“ („Mirtis ir pragiedrėjimas“), op. 24
Čiurlionio kodas III – tai dviejų pavasario sezono koncertų, skirtų 150-osioms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metinėms, tąsa. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras 85-ąjį sezoną pradeda čiurlioniška tematika, tad koncerto pradžioje simboliškai skambės M. K. Čiurlionio uvertiūra „Kęstutis“ – vienas iš nebaigtų, tik vėliau rekonstruotų M. K. Čiurlionio opusų.
Po trečiuoju Čiurlionio kodu slepiasi M. K. Čiurlionio ir jo laikmečio kompozitorių opusai, atspindintys skirtingas Rytų Europos modernizmo linijas. E. Morawskis – M. K. Čiurlionio bendramokslis Varšuvos muzikos institute, artimas viso gyvenimo bičiulis, kuriam M. K. Čiurlionis dedikavo vieną savo simfoninių poemų. Lenkų kompozitorių ir politinį veikėją I. J. Paderewskį Čiurlionis galėjo sutikti studijuodamas Varšuvoje ar Leipcige. Nors nėra žinių, kad kūrėjų keliai būtų susikirtę, juodu sieja dėmesys tautinės kultūros puoselėjimui.
Koncertą vainikuosianti R. Strausso simfoninė poema „Mirtis ir pragiedrėjimas“ – tai jaunojo R. Strausso žvilgsnis į menininko mirties procesą. R. Straussas ir M. K. Čiurlionis priklauso skirtingoms muzikinėms tradicijoms, tačiau jų kūrybą jungia simbolizmo motyvas, ypač ryškus abiejų pamėgtame simfoninės muzikos žanre – simfoninėse poemose.
